Lietuvos avių augintojų (LAAA) asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė ir asociacijos nariai: ūkininkai Kristina Milišiūnienė ir Žilvinas Augustinavičius, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas susitiko su Aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkum ir Gamtos apsaugos politikos grupės vadovu Algirdu Klimavičiumi, aptarti aplinkos ministro įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2023–2024 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projekto, kuriam LAAA nepritaria.

„Mes nepritariame aplinkos ministro įsakymo projekte  nurodytam vilkų sumedžiojimo 2023-2024 metais limitui (341 vilkas). Nesutinkame, kad būtų išmedžiotas tik metinis vilkų prieaugis, nes vilkų populiacija šiais metais jau siekia net 91 šeimą, o tai yra beveik 47 proc. daugiau, nei numatyta Vilko apsaugos plane, patvirtintame aplinkos ministro įsakyme 2014 m. Susitikime  atkreipėme dėmesį ir paprašėme operatyviau tobulinti probleminių vilkų išėmimo tvarką, nes įvykus vilko užpuolimui, vilko išėmimas iš gamtos nevyksta, arba vyksta labai vangiai. Aplinkos viceministro dėmesį atkreipėme ir į tai, kad ne visi žemės ūkio subjektai, dėl didelės administracinės naštos, praneša apie vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams, todėl statistiniai duomenys apie užpuolimus yra netikslūs. Siekiant sklandesnio pranešimų apie įvykius registravimo, būtina užtikrinti atsakingų tarnybų operatyvų bei atsakingą darbą. Dabar to labai pasigendame. Būtų puiku, kad valdžios institucijos, prieš derindamos teisės aktus, pagalbon pasitelktų praktikus, savivaldos asociacijų atstovus – savo sektoriaus ekspertus“, – pažymi LAAA vadovė Gintarė Kisielienė.

Susitikime su aplinkos viceministru, LAAA nariai pateikė net 11 konkrečių siūlymų dėl vilkų populiacijos valdymo, sklandesnės žalos išmokėjimo tvarkos bei probleminių vilkų išėmimo iš gamtos operatyvumo:

Laikytis Vilko apsaugos plano nuostatų. Jeigu vilkų yra daugiau nei 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje) populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus mažėjimas ir išlaikymas 32-62 šeimų ribose;

Būtina nustatyti ir apskaičiuoti kokia yra minimali gyvybinga vilkų populiacija Lietuvos teritorijoje ir ją išlaikyti taip, kad nebūtų kas metai iššaudomas vis didėjantis jos prieaugis bei daroma didėjanti žala ūkiniams gyvūnams bei laikytojams;

Būtina tobulinti ir atnaujinti Vilko apsaugos planą, pervadinant į Vilko valdymo planą, nes vilkų populiacija Lietuvos teritorijoje jau turi būti valdoma;

Sklandžiau vykdyti žalos registravimą seniūnijose, kai dėl vilko padarytos žalos kreipiasi laikytojas. Dažnai laikytojai neregistruoja žalos dėl per didelės administracinės naštos ar tiesiog nežinodami kur kreiptis ir ką daryti atsitikus atvejui. Padaryti greitesnį reagavimą naujose teritorijose, kuriose pasirodė vilkas, nes yra atvejų kai seniūnijos, kurios nėra susidūrusios su vilkais, net nežino nuo ko pradėti ir kokie veiksmai turi būti vykdomi. Pageidautina, kad seniūnijose būtų apmokyti specialistai, kurie, įvykus įvykiui, operatyviai galėtų padėti ir suteikti visą reikalingą pagalbą bei informaciją dėl žalos užregistravimo;

Sklandžiau vykdyti žalos apskaičiavimą, nes kai kuriose seniūnijose žala skaičiuojama skirtingai, komisijos dažnai nežino, kaip taikyti skaičiavimo metodiką, yra atvejų, kai neskaičiuojama patirta žala už ėringas ėriavedes, kai turi būti išmokama už kiekvieną negimusį ėriuką 100 proc. jo vertės;

Į patirtos žalos kompensavimą turėtų būti įtrauktas negautų pajamų dėl sudraskytų ėriavedžių kompensavimas;

Siekiant išimti probleminį vilką iš gamtos, būtina užtikrinti operatyvų ir sklandų bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir Aplinkos apsaugos agentūros, kad teisingai ir operatyviai būtų pateikiami reikalingi duomenys dėl leidimo išdavimo probleminiam vilkui išimti iš gamtos;

Palengvinti sąlygas ir procedūras siekiant greitai ir efektingai apsiginti nuo probleminių vilkų, sudaryti sąlygas kuo operatyviau taikyti gynybinį šaudymą (leisti naudoti termovizines priemones);

Tobulinti Biomon.lt pranešimo formą, sugeneruoti atskirą langelį, kuriame būtų galima įvesti papjautų naminių gyvulių ID numerius, nes Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše yra reikalavimas pateikiant informaciją laukelyje „Pastabos apie stebėjimo ypatumus“ nurodomas kiekvieno ūkinio gyvūno registravimo numeris, gyvūno augintinio šeimininko vardas ir pavardė, gyvūno augintinio, registruoto Gyvūnų augintinių registre, mikroschemos numeris, pridedamos nuotraukos, įrodančios padarytą žalą;

Saugomų rūšių naudojimo apraše, norint gauti leidimą išimti vilką iš gamtos, yra skaičiuojami įvykiai registruoti savivaldybėse, o ne papjautų gyvulių skaičius;

Dabartinė tvarka dėl leidimo išimti vilką iš gamtos yra labai ilga – laikytojas privalo informuoti savivaldybę, tada savivaldybė suderina su medžiotojų būreliais, tada informuojama Aplinkos apsaugos agentūra, kuri derina veiksmus su savivaldybe ir tada informuojami medžiotojų būreliai dėl leidimo gavimo. Jei viskas vyksta sklandžiai, tai leidimas gali būti išduotas ne trumpiau, nei per savaitę, nes visi turi susiderinti, parengti reikalingus duomenis ir informaciją. Aplinkos apsaugos agentūra, gavusi iš savivaldybės prašymą, per tris dienas turėtų išduoti leidimą, tačiau viskas turi būti labai sklandžiai ir operatyviai atlikta, nes kitu atveju, kol leidimo išdavimas gali trukti ir mėnesį.

Susitikime dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pažymėjo, kad tikisi, jog į LAAA siūlymus bus atsižvelgta, taip pat bus patobulinta nuostolių kompensavimo tvarka ir reikalingos procedūros bus atliekamos operatyviau. Problema dėl vilkų daromos žalos yra aktuali, todėl ją spręsti reikia nedelsiant, sujungus asociacijos, savivaldybių ir valdžios institucijų pajėgas.

Faktai apie vilkų populiacijos dydį kai kuriose ES šalyse bei nacionalinis veiksmų planas dėl vilkų ir ganyklinės gyvulininkystės apsaugos Prancūzijoje

Vokietija:

Plotas 357 022 km², sausumos plotas 348 672 km²;

2022/23 m.: 119 vilkų teritorijų. Patvirtintos 94 vilkų šeimos, 10 porų ir 15 individų.

Prancūzija:                                                                                                                                                                

Plotas 643 801 km², sausumos plotas 640 427 km²;

Naujausiais pateiktais duomenimis Prancūzijos teritorijoje buvo 1104 vilkai.

Lietuva:

Plotas 65 300 km², sausumos plotas 62 680 km²;

Naujausiais pateiktais duomenimis Lietuvos teritorijoje buvo ne mažiau kaip 91 šeima. Perskaičiavus vilkų skaičių (91*8=728), įskaitant vienišius iki 2023 metų vados, plius 91*3,75=341 prieaugis, viso prognozuojamas vados dydis būtų 1069 vilkų.

Lietuvos sausumos plotas 5,56 karto mažesnis už Vokietijos ir 10,21 karto mažesnis už Prancūzijos.

Prancūzijoje nuo 2024 m. sausio 1 d., pasibaigus konsultacijų etapui, įsigalios naujas 2024-2029 m. nacionalinis veiksmų planas dėl vilkų ir ganyklinės gyvulininkystės apsaugos (toliau – Planas).

Šis Planas suteiks galimybę užtikrinti gerą vilkų populiacijos ekologinę būklę, atitinkančią Prancūzijos tarptautinius ir Prancūzijos tarptautinius ir europinius įsipareigojimus (Berno konvencija ir Buveinių direktyva) ir išsaugoti ekstensyvią gyvulininkystę ir ganyklinę gyvulininkystę, kurios yra labai svarbios sėkmingam ekologiniam planavimui.

Metodiniu požiūriu Planas bus grindžiamas keturiomis kryptimis:

Mokslinių žinių stiprinimas ir dalijimasis teisine patirtimi Europos lygmeniu, siekiant plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir peržiūrėti vilko teisinį statusą tais atvejais, jei reikia;

Didesnė apsauga ir prevencija prieš gyvulių bandų užpuolimus, kartais reaguojant atsakomaisiais veiksmais, kai kuriais iš jų eksperimentiniais, kurie yra greitesni ir geriau pritaikyti kiekvienai teritorijai, geriau atlyginant žalą;

Siekiant geriau organizuoti vilkų ir žmonių veiklos sambūvį, naujajame Plane numatyta palengvinti gynybinį šaudymą ir žalos deklaravimą departamentuose ir pasiūlyti greitesnį reagavimą naujose teritorijose, kuriose pasirodė vilkas. Taikyti geresnę apsaugą: tęsti veiksmus, kuriais siekiama plėtoti apsaugos priemones (parama el. piemenims), supaprastinti procedūras, susijusias su bandos apsaugos šaudymo procedūromis, stiprinti vilkų sargus (mokymai, specializacija, įranga su termoviziniais akiniais), greitai reaguoti į naujus vilkų paplitimo atvejus vilkų paplitimo zonose, kuo arčiau ūkininkų. Siekiant apsaugoti ganyklų modelį, supaprastinti šaudymo protokolus ir kompensavimo procedūras, taip pat bus specializuoti ir greitai dislokuoti vilkų varovai;

Teikti geresnę paramą: greičiau išmokėti kompensacijas gyvulių augintojams po gyvulių užpuolimų. Paramą po kiekvieno užpuolimo, geriau atsižvelgti į naujas vilkų plėšrūnų rūšis (galvijų ir arklių) ir netiesioginius nuostolius. Šaltinis: https://www.auvergne-rhone-alpes.developpement-durable.gouv.fr/le-plan-national-d-actions-pna-2024-2029-sur-le-a24378.html