Lietuvos vyriausiasis veterinaras: kaip esame pasiruošę gyvūnų ligų protrūkiams?

Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant Europos gyvūnų sveikatos politiką. Nuo 2025 m. gegužės vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas eina Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (ang. FAO) Europos Komisijos dėl snukio ir nagų ligos (EuFMD) vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Ši pozicija patvirtina Lietuvos strateginę svarbą Europoje, leidžia tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus ir koordinuotai stiprinti gyvūnų ligų prevenciją regione.

Pokalbio metu V. Kiudulas atskleidžia, kokios grėsmės šiuo metu kelia didžiausią pavojų ūkiams, kaip Europa į jas reaguoja ir kokie praktiniai sprendimai padeda labiausiai apsaugoti ūkius, eksporto sektorių ir pačius vartotojus. 

Kaip Lietuvos atstovavimas EuFMD vadovybėje leidžia mūsų šaliai prisidėti prie sprendimų gyvūnų ligų prevencijos politikoje? 

EuFMD yra viena svarbiausių regioninių platformų, stiprinanti šalių pasirengimą ir bendradarbiavimą kovojant su snukio ir nagų liga. Ji veikia prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir nuo 1954 m. vienija apie 40 Europos ir kaimyninių regionų valstybių. Komisija stiprina veterinarijos sistemų pajėgumus, koordinuoja prevencines priemones, organizuoja mokymus, pratybas, mokslinį bendradarbiavimą ir rizikos analizę bei glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) ir Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos direktoratu (DG SANTE). 

Lietuva dalyvauja EuFMD vykdomajame komitete kaip vicepirmininkė, todėl gali tiesiogiai prisidėti prie strateginių sprendimų, kurie formuoja Europos mastu priimamą gyvūnų ligų prevencijos politiką. Man asmeniškai svarbu, kad galime dalintis ir savo nacionaline patirtimi, aktyviai dirbti formuojant regionines strategijas, padedančias valstybėms geriau pasiruošti galimiems protrūkiams ir greičiau reaguoti į grėsmes. 

Lietuva aktyviai prisideda prie EuFMD komiteto darbų – artimiausias vykdomojo komiteto posėdis vyks šių metų balandžio 16–17 d. Vilniuje, todėl turime galimybę tiesiogiai organizuoti svarbius sprendimų priėmimo procesus. Tokia veikla stiprina bendradarbiavimą tarp šalių, užtikrina greitą apsikeitimą informacija ir leidžia koordinuoti veiksmus visame regione, tuo pat metu parodant, kad Lietuva yra patikima ir aktyvi partnerė gyvūnų sveikatos srityje. 

Snukio ir nagų liga kelia rimtą pavojų ūkiams ir eksporto sektoriui. Kaip  vertinate šios ligos grėsmę Lietuvai šiuo metu?  

Pastarųjų metų epidemiologinė situacija rodo, kad snukio ir nagų ligos rizika tebėra nuolatinė. Liga yra endeminė daugelyje Azijos šalių, nemažai atvejų kasmet registruojama ir Turkijoje, nors ten plačiai taikoma vakcinacija.  

Europa daugiau kaip 20 metų turėjo laisvos nuo šios ligos šalies statusą, tačiau pastaraisiais metais fiksuoti nauji ligos atvejai Vokietijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, o šiais metais – ir Kipre. Kai kuriais atvejais iki šiol nėra galutinai nustatytas tikslus ligos patekimo kelias, todėl grėsmė išlieka nuolat. 

Pastarieji snukio ir nagų ligos protrūkiai Europoje parodė, kad net pavieniai atvejai gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių gyvulininkystės sektoriui – vien Vokietijoje bendri nuostoliai vertinami apie 1 mlrd. eurų, o protrūkiai Vengrijoje ir Slovakijoje lėmė masinį gyvulių sunaikinimą, prekybos ribojimus ir papildomas išlaidas ligos kontrolei, dar kartą pabrėždami stiprios prevencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą. 

Snukio ir nagų liga yra viena pavojingiausių gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Lietuva šiuo metu turi laisvos nuo šios ligos šalies statusą, tačiau intensyviai prekiaujant globaliu mastu bei pervežant gyvūnus rizika išlieka reali. Todėl keliame sau prioritetinius uždavinius: nustatyti ligą ankstyvoje jos stadijoje, stiprinti biologinio saugumo sistemą ūkiuose ir būti pasirengus greitai reaguoti.  

Kokios kitos gyvūnų ligos Lietuvoje ir Europoje šiuo metu kelia didžiausią pavojų? 

Europoje didelis dėmesys skiriamas ir kitų pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenai bei kontrolei. Ypač aktualios ligos yra afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, Niukaslo liga, vis didesnę reikšmę įgyjančios vektorių platinamos ligos – mėlynojo liežuvio liga bei gumbelinis galvijų dermatitas. Šios ligos gali greitai plisti tarp valstybių ir turėti reikšmingą poveikį gyvulininkystės sektoriui, žemės ūkiui bei maisto tiekimo grandinėms, todėl nuolatinis epidemiologinės situacijos stebėjimas ir glaudus tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbūs.  

Kokias svarbiausias pamokas iš kitų šalių patirties galime pritaikyti Lietuvoje, kad sustiprintume biologinio saugumo priemonių taikymą ūkiuose? 

Kitų šalių patirtis aiškiai rodo, kad sėkmingiausia prevencija ta, kuri prasideda ūkyje. Griežtos biologinio saugumo priemonės – transporto kontrolė, lankytojų ribojimas, dezinfekcija ir tinkama gyvūnų registracija – yra esminės. Labai svarbus ir ūkininkų informuotumas bei gebėjimas greitai reaguoti pastebėjus pirmuosius ligos požymius: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo efektyviau galima ją suvaldyti.  

Lietuvoje įgyvendintos biosaugos priemonės gali būti pavyzdžiu kitoms šalims ir, mano įsitikinimu, daugelis ES šalių galėtų pasimokyti iš mūsų patirties, ypač kiaulių ir paukščių auginimo vietose, kur biosaugos priemonės įgyvendintos nuosekliai ir sistemingai. Vis dėlto dar turime silpnų vietų, ypač nedideliuose ūkiuose, kur gyvulių laikytojai nenoriai investuoja į biosaugos priemones.  

Kaip Lietuva bendradarbiauja su ES ir kaimyninėmis šalimis, kad protrūkiai būtų identifikuoti ir likviduoti greičiau? 

Lietuva aktyviai bendradarbiauja su ES ir pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijomis, keičiasi informacija realiu laiku ir koordinuoja prevencijos bei reagavimo priemones. Reguliarūs tiesioginiai šalių veterinarijos tarnybų ir vyriausiųjų pareigūnų susitikimai leidžia operatyviai aptarti epidemiologinę situaciją ir greitai koordinuoti veiksmus – tai ypač svarbu krizių metu.  

Ar dalyvaujame regioninėse pratybose ar tarptautiniuose simuliaciniuose scenarijuose ir kaip tai stiprina mūsų pasirengimą galimiems ligų protrūkiams? 

Regioninės ir tarptautinės pratybos yra vienas svarbiausių pasirengimo būdų – jos leidžia praktiškai išbandyti mūsų reagavimo planus, įvertinti pasirengimą ir sustiprinti koordinavimą tarp tarnybų bei šalių institucijų. Lietuva ne tik dalyvauja, bet ir prisiima lyderystę – artimiausios tokios pratybos dėl snukio ir nagų ligos vyks šį lapkritį Lietuvoje su Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovais. 

Kokias praktines rekomendacijas ūkininkams norėtumėte pabrėžti siekiant dar labiau sumažinti ligų riziką ūkiuose? 

Pagrindinė rekomendacija ūkininkams – griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: patenkančiųjų į ūkio teritoriją kontrolė, transporto dezinfekcija, nuolatinė gyvūnų sveikatos stebėsena ir tinkamas jų registravimas. Bet kokių neįprastų sveikatos pokyčių atveju svarbu nedelsiant pranešti veterinarijos specialistams – ankstyvas pranešimas yra viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią ligai plisti. 

Taip pat svarbu sekti oficialią informaciją ir rekomendacijas VMVT svetainėje.  

Ar šiais metais VMVT planuoja naujų iniciatyvų ar kampanijų, kad svarbiausia informacija būtų kuo labiau pasiekiama ir naudinga ūkininkams ir visuomenei? 

Šiemet VMVT jau inicijavo nacionalinę komunikacijos kampaniją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“, kurios tikslas – stiprinti ūkinių gyvūnų gerovę ir skatinti nuoseklią biologinio saugumo praktiką ūkiuose. Kampanija remiasi patikrinimų rezultatais, rodančiais, kad biosaugai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Taip pat ūkininkams numatomi praktiniai mokymai ir rekomendacijos, kaip atpažinti pirmuosius gyvūnų ligų požymius bei greitai reaguoti. 

Be to, siekiame dar labiau stiprinti bendradarbiavimą su ūkininkų organizacijomis, kad svarbiausia informacija pasiektų kuo platesnę auditoriją ir padėtų geriau pasirengti galimoms rizikoms. Svarbu pabrėžti, kad gyvūnų ligų prevencija ir informavimas yra nuolatinis procesas. Epidemiologinė situacija nuolat keičiasi, todėl nuolat atnaujiname žinias ir jomis dalinamės.