VMVT įspėja: perteklinis lepinimas žaloja gyvūnus – laminito pavojus arkliams ir poniams

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama kampaniją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“, pabrėžia, kad gyvūno gerovė prasideda ne nuo gydymo, o nuo nuoseklios prevencijos ir tinkamos mitybos. Artėjant pavasario sezonui, fiksuojama vis daugiau susirgimų laminitu – viena skausmingiausių kanopų ligų, kuri neretai baigiasi gyvūno eutanazija. Statistikos duomenimis, ši liga prisideda prie daugiau nei 7 % arklių ir ponių mirties atvejų, o pagrindinė to priežastis dažnai būna netinkamas šeimininkų elgesys – perteklinis šėrimas ir netinkamas ganymo valdymas.

Prie kritinės būklės išsivystymo prisideda:

Avižų perteklius: nors tai tradicinis pašaras, poniams krakmolo gausa sukelia staigų insulino šuolį, kuris tiesiogiai pažeidžia kanopų lameles;
Nutukimas: „Iš meilės“ peršertas gyvūnas, turintis kietas riebalines sankaupas sprando srityje (vadinamąjį „keteros tauką“), yra didžiausioje rizikos grupėje susirgti metaboliniu sindromu.

Dauguma laikytojų klaidingai mano, kad pavasarinė žolė yra tik sveikas vitaminų šaltinis. Net vešli žolė gali būti pavojinga, jei ponis gauna per daug cukraus ir angliavandenių. Poniams ir arkliams tai tampa tikra „cukraus bomba“, kuri sukelia medžiagų apykaitos krizę ir pažeidžia kanopų lameles – audinius, jungiančius kanopos sienelę su kaulu.

Laminitą sukeliančios priežastys

Laminitas gali išsivystyti dėl kelių pagrindinių veiksnių, dažnai veikiančių kartu:

• Uždegiminės ligos – stiprus kūno uždegimas, pavyzdžiui, kolika, diarėja, plaučių uždegimas ar placentos užsilaikymas gali sutrikdyti lamelių kraujotaką;
• Hormoniniai sutrikimai – Kušingo liga (PPID) arba arklių metabolinis sindromas (EMS) dažnai lemia laminitą dėl sutrikusios insulino veiklos;
• Netinkama kanopų priežiūra: netinkamai arba iš vis neatliekamas kanopų drožimas;
• Mechaninis perkrovimas – jei dėl traumos ar sąnario infekcijos gyvūnas visą svorį perkelia ant vienos kojos, lameles pažeidžia nuolatinis stresas.
• Vaistų šalutinis poveikis – ilgalaikis kortikosteroidų (pvz., Deksametazon) naudojimas gydant alergijas yra ypatingai pavojingas nutukusiems poniams.

Specifinės rizikos – retesni, bet pavojingi atvejai – kraikas iš juodojo riešuto drožlių.Svarbu pabrėžti, kad, net ir tinkamai prižiūrint, laminitas gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, nors dažniausiai liga išryškėja pavasarį ir rudenį, kai žolė vešli ir saldi.

Pirmieji simptomai

Laminitas vystosi sparčiai, todėl savininkai privalo nedelsdami reaguoti pastebėję šiuos ženklus:

• Gyvūnas nenori vaikščioti arba juda labai atsargiai, tarsi saugodamas priekines kojas;
• Specifinė stovėsena: arklys stovi pasviręs atgal, ištiesęs priekines kojas į priekį, kad sumažintų skausmingą spaudimą pado srityje;
• Padidėjęs kanopų karštis ir stiprus pulsas čiurnos srityje;
• Skausmo reakcija tikrinant kanopos varlę ar apsisukant ant kieto paviršiaus.

Ankstyvas požymių atpažinimas yra gyvybiškai svarbus, nes kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvūną ir apsaugoti jo kanopas.

Kritiniai veiksmai įtarus ligą

VMVT pabrėžia: delsimas šiuo atveju yra pražūtingas. Įtarus laminitą būtina:

Nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tik specialistas gali paskirti uždegimą mažinantį gydymą ir įvertinti kanopos kaulo padėtį rentgenu;
Nutraukti ganymą ir avižų davimą. Gyvūnas turi būti perkeltas į gardą su giliu, minkštu kraiku (pjuvenomis ar smėliu), kuris suteikia atramą pado struktūrai;
Koreguoti mitybą. Saugiausias pašaras – kokybiškas šienas. Rekomenduojama jį mirkyti vandenyje (apie 60 min.), kad būtų išplautas cukraus perteklius.

Prevencija – savininko atsakomybė

Siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatą, būtina subalansuota ir ne per daug kaloringa mityba, judėjimas ir tinkama priežiūra. VMVT rekomenduoja pavasarį riboti laiką ganyklose ir užtikrinti reguliarią kanopų priežiūrą bendradarbiaujant su kvalifikuotais kalviais. Prieš įsigyjant gyvūną, būtina susipažinti, kaip tinkamai prižiūrėti gyvūną, kokia mityba ir profilaktinė priežiūra reikalinga. Tinkama priežiūra yra ne tik teisinė laikytojo pareiga, bet ir vienintelis būdas apsaugoti augintinį nuo ilgalaikių kančių.