Nukentėjusiems nuo pieno krizės – 8 mln. eurų parama (VIDEO)
Žemės ūkio ministerija jau pranešė, kad su socialiniais partneriais aptartos jų pateiktos pastabos dėl žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ projekto".
Juo numatomi 8 mln. eurų paramos iš valstybės biudžeto paskirstymo principai. Apie visa tai ir kalbamės su žemės ūkio viceministru Pauliumi Astrausku.
Pieno krizei spręsti rasta 8 mln. eurų. Pateiktas projektas. Koks yra pasiūlytas ŽŪM paskutinis variantas, gavus jau ir žemdirbių ir jas vienijančių organizacijų pasiūlymus?
Mūsų galutinis variantas mažai kuo keitėsi, kas buvo įkelta į teisės aktų informacinę sistemą. Pagrindinės nuostatos išlieka tokios pat. Tai ūkininkai, gaminantys pieną ir norintys gauti nacionalinę pagalbą pieno sektoriuje, jie turi būti registruoti ūkių valdų registre (2023 m. sausio 31 d. duomenimis).
Taip pat kovo 1 dienai turi turėti ūkinių galvijų bandą, registruotą ūkinių gyvūnų registre.
Ūkininkas neturi būti gavęs paramos, pasitraukus iš prekinio žemės ūkio produkcijos gamybos. Tai irgi gana svarbus momentas.
Taip pat ūkininko gauta vidutinė pieno supirkimo kaina vasario ir kovo mėnesiais, negali būti aukštesnė nei 35 centai už kg).
Be to, ūkininkai, kurie yra kovo 1 d. pripažintų kooperatyvų nariai, galės gauti 10 proc. priedą.
Taigi, ūkininkas jau gali kreiptis į rajonuose esančias savivaldybes, užpildyti prašymą nacionalinei paramai gauti. Ir mes tą paramą suteiksime.
Kokių gavote pasiūlymų iš žemdirbių organizacijų, ūkininkų ir pavienių asmenų, kurie teikė siūlymus Žemės ūkio ministerijos pateiktam projektui?
Pagrindinės pastabos buvo tos, kad tiesiog nesutinkama su pačiu paramos modeliu, kad smulkieji ūkininkai gautų didžiąją dalį paramos.
Pagal mūsų pateiktą statistiką ir tuos rodmenis, kuriuos deklaravome viešai, apie 90 proc. pareiškėjų turėtų pretenduoti gauti paramą. Pagal skaičius matome, kad jų gauta kaina yra mažesnė nei 35 centai/kg. O likusi dalis turi geresnes konkurencines sąlygas, turi geresnes derybines pozicijas ir jų gaunama kaina viršijo 35 centus.
Taip pat buvo ir kitos pastabos, nukreiptos konkrečiai į tai, kad per maža yra paramos suma. Ir buvo keliamas tas pats lūkesčio siūlymas, galbūt net reikalavimas – skirti 40 mln. eurų. Šis reikalavimas kol kas nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Socialiniai partneriai taip pat nepateikė jokios metodikos, kaip būtų galima apskaičiuoti ir išskaičiuoti, iš kur susidaro tas 40 mln. eurų lėšų poreikis.
Mes negalime kompensuoti tokių lūkesčių, kurie yra dėl kainų svyravimo ir turime būti orientuoti tiktai į patirtą realų nuostolį, kuris yra objektyviai paskaičiuojamas. Nes vis dėlto ta nacionalinė parama yra mokesčių mokėtojų pinigai ir mes turime atsakingai ir pagrįstai juos dalinti.
Pasigirdo nuogąstavimų, kad jeigu būtų visi 8 mln. eurų padalinti visiems pieno gamintojams, tai tarsi 10 proc. stambesnių pieno ūkių būtų susižėrę apie 50 proc. paramos. Kaip yra iš tikrųjų?
Deja, mūsų statistika tai patvirtina. Tiek kainų žirklės, tiek pačių ūkių struktūra yra labai varijuojanti visame pieno sektoriuje. Turime didelę dalį ūkininkų (apie 70-80 proc.), kurie pagamina nedidelę dalį pieno – apie 30 proc. viso pieno.
Apie 10-15 proc. ūkių pagamina apie 70 proc. pieno. Tad atsiranda ir kainų žirklės.
Kokios yra tos pieno supirkimo kainų žirklės – nuo... iki?
Vasario mėnesio duomenimis, kainų žirklės sudarė nuo 15 iki beveik 70 ir daugiau centų.
Buvo kalba, kad galbūt Europos Komisija galėtų skirti parama pieno sektoriui. Tam tikros derybos vyko. Iš pradžių nesėkmingai, o dabar tarsi jau būtų galima ją gauti. Kaip yra iš tikrųjų, kokią jūs turite informaciją?
Mes intensyviai dirbame su Europos Komisija. Atliekame ir savo skaičiavimus. Bandome pagrįsti patirtus Lietuvoje pieno sektoriaus nuostolius. Tačiau šiandien laukiame bent jau kovo mėnesio duomenų, kad pasižiūrėtume, kaip iš tikrųjų atrodo tos kainų žirklės, tai yra, kiek ūkininkų papuola žemiau tos 35 centų ribos. Matome, kad ir Europos Komisijoje jau atsiranda didesnis dėmesys Lietuvos ir Latvijos pieno sektoriui.
Koks pagrindinis argumentas nulemia, į ką Europos Komisija labiausiai kreipia dėmesį, vertindama paramos skyrimą. Tai duomenys, pieno ūkių struktūra, o gal tiesiog į visumą?
Pagrindas yra duomenys ir objektyvūs skaičiai, kuriais mes galime pagrįsti. Jei mes turime tvirtą pagrindimą, kuris parodo kainų skirtumą tiek ES vidurkio, tiek mūsų sektoriaus vidurkio ir taip pat tą pieno vidurkį sugebame išskleisti pagal ūkininkų struktūrą, kiek ir kokia dalis ūkininkų gauna už pieną, tai yra tvirti ir svarūs argumentai derantis su Europos Komisija. Reikia tiesiog turėti žymiai daugiau skaičių.
Interviu parengtas bendradarbiaujant su LR Žemės ūkio ministerija
Panašūs straipsniai
Video
