Po nuolatinių skundų Aplinkos apsaugos departamentas planuoja specialią akciją
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose kilę trąšų tiekimo sutrikimai kelia dvigubą grėsmę pasauliniam maisto saugumui, nes sukelia trūkumą ir kainų kilimą, įspėjo aukštas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pareigūnas.
Iranas praktiškai užblokavo Hormūzo sąsiaurį, užkimšdamas gyvybiškai svarbų naftos, dujų ir trąšų tranzito maršrutą. Paprastai trečdalis pasaulio trąšų gabenama per šį sąsiaurį, todėl sąsiaurio blokada kelia didžiulį nerimą dėl poveikio maisto gamybai.
„Trąšos šiandien yra pagrindinė susirūpinimą kelianti problema. Jei trąšų nebebus, tai turės įtakos ne tik kiekiui, bet ir kainoms“, – interviu agentūrai AFP Jaundėje sakė PPO generalinio direktoriaus pavaduotojas Jeanas-Marie Paugamas (Žanas-Mari Pogemas). – Poveikis sustiprėja kitais metais: derlius mažėja, o kainos kyla.“
Dėl gausių Persijos įlankos gamtinių dujų, kurios yra pagrindinė dirbtinių trąšų gamybos sudedamoji dalis, atsargų šis regionas tapo vienu iš pagrindinių gamintojų. Tačiau karas smarkiai sutrikdė gamybą, o kai kurios pagrindinės gamyklos buvo priverstos užsidaryti.
Tokie didieji maisto eksportuotojai, kaip Indija, Tailandas ir Brazilija, yra priklausomi nuo iš Persijos įlankos tiekiamo karbamido, azoto pagrindu pagamintų trąšų, todėl šios šalys tampa pažeidžiamos.
Kadangi karas tęsiasi tik keletą savaičių, šiuo metu trąšų trūkumo nėra, sakė J.-M. Paugamas.
„Tačiau jei trąšos iš Persijos įlankos nebus tiekiamos, mes pajusime tiesioginį poveikį tiekimui į pagrindines gamintojų šalis tuo metu, kai prasidės kultūrų, kurių derlius būtų nuimamas kitais metais, sėjos sezonas, – sakė jis. – Jei Hormūzo sąsiauris bus užblokuotas tris mėnesius, poveikis bus didelis.“
Atsargų kaupimo rizika
Šalys grynosios maisto importuotojos atsidurtų labai blogoje padėtyje, įskaitant „didžiąją dalį Vakarų ir Šiaurės Afrikos“, pažymėjo PPO atstovas.
Šis poveikis gali sustiprėti, jei šalys pradės kaupti atsargas, kaip atsitiko tarptautinės prekybos sutrikimų metu COVID pandemijos įkarštyje.
COVID sustabdė kovą su badu visame pasaulyje. Nuo tada pasaulis grįžo prie savo plano iki 2030 m. panaikinti badą – vieno iš tikslų, kurį 2015 m. priėmė JT valstybės narės.
„Tačiau dėl su karu Artimuosiuose Rytuose susijusių pavojų vėl kyla pavojus nukrypti nuo kelio“, – įspėjo J.-M. Paugamas.
