Ekologiniams ūkiams kuriama palankesnė aplinka (VIDEO)
Neseniai per šalį nuvilnijo žinia, kad ekologinių ūkių sumažėjo daugiau nei 6 proc. Pradėta diskutuoti, kodėl ši žemės ūkio sritis traukiasi. Tačiau situacija nėra tiek dramatiška, kaip mėginama pateikti. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis į situaciją žvelgia ramiai, nors nerimo ženklų ir jis pastebi. Apie visa tai ir kalbamės šiame interviu su E. Giedraičiu.
Palyginti su 2022 metais, šiemet ekologinių ūkių sumažėjo 6 procentais.
Ekologinių ūkių asociacijos minėjo ir didesnius procentus – ir 13 proc., ir 15 proc. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į du dalykus. Visų pirma tai, ką deklaruoja ūkininkai paramai gauti, antra – kokius duomenis pateikia viešoji įstaiga "Ekoagros", kuri sertifikuoja laukus, o tai tiksliausiai atspindi visus ekologinius plotus Lietuvoje.
"Ekoagros" dar nebaigė sertifikavimo proceso ir įstaiga sako, jog tas sumažėjęs procentas dar keisis. Tačiau pagal jų teikiamą statistiką yra apie 6 proc. sumažėjimas.
Finansinio laikotarpio pradžioje mes visad pastebime tą sumažėjimą. Dabar pradėjome Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį ir galbūt tas cikliškumas kažkiek veikia ekologinių ūkių plėtrą. Tačiau didžiausią įtaką tam, mūsų nuomone, daro karas Ukrainoje, o tiksliau jo sukelta energetinė krizė. Juk pernai, kai stipriai brango žaliavos ir maisto produktai, kartais brangę net dvigubai, tuo tarpu ekologiškų produktų supirkimo kainos netgi susilygindavo arba priartėdavo prie tradiciškai gamintų produktų kainų (nes karas ir infliacija koregavo ir vartotojų įpročius).
Žemės ūkio ministerija yra parengusi pažymą, kur aiškiai matosi, kad tas skirtumas tarp tradicinių, chemizuotų maisto produktų ir ekologiškų produktų kainų sudarė tik iki 10 proc. arba išvis susilygindavo. Suprantama, kad tai stiprus signalas ekologiškų produktų gamintojams. Juk viena vertus, yra tiesioginė išmoka, kuri kompensuoja pajamų skirtumus, tačiau kita vertus, jei ūkis negali užsidirbti parduodamas ekologišką produkciją, kuri, suprantama, turi būti brangesnė, tai išties verčia susimąstyti.
Per 1,5 metų, kai vyksta karas Ukrainoje, tradiciškai pagamintų pieno produktų kainos šoktelėjo drastiškai. Kai kada jie brango dvigubai. Ekologiniam pieno ūkiui tokioje situacijoje yra apskritai sudėtinga išgyventi. Žaliavų kainos išbrango, ir jei tu turi įdėti dar daugiau pinigų pašarų paruošimui, taip pat trąšoms įsigyti, jei augini dar ir grūdus...
Taip. Pašarai irgi turi būti ekologiški. Trąšos tokiame ūkyje taip pat naudojamos, bet jos turi būti nurodytos reglamento, kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas, II-ame priede. Matyti, kad ekologinių, organinių maisto produktų importas į Europos Sąjungą per pastaruosius 1,5 metų yra sumažėjęs. Paminėjote pieną, bet jo gamyba per tą laiką Lietuvoje nesumažėjo, nors mes matome, kad mažėjo šio pieno perdirbimas. Tai reiškia, kad dalis ekologiško pieno, kuris yra brangesnis, kokybiškesnis, buvo supiltas į bendrą katilą kartu su paprastu pienu. Tai labai neigiamas signalas.
Galbūt todėl tie ekologiškai ūkininkaujantieji pradėjo mąstyti, ar apsimoka taip dirbti. Galbūt jie pereina prie to tradicinio ūkininkavimo. Ar jūs išgirstate iš ūkininkų tokių pavyzdžių, kai su jais kalbatės?
Su ūkininkais išties susitinkame ir kalbamės. Tarp jų yra ir optimistų, ir pesimistų. Bet esminis dalykas, jei ekologinė produkcija nėra superkama adekvačia kaina, tai, natūralu, ūkininkui dingsta motyvacija. Juk pagrindines pajamas ūkininkas turi gauti iš produkcijos pardavimo, o ne vien skaičiuojant tiesioginių išmokų sumas.
Tačiau dalis ūkininkų žiūri tik į tiesiogines išmokas, todėl ir išgirstame, kad Žemės ūkio ministerija kažko nepadarė, kad tos išmokos yra per mažos ir pan.
O kiek ūkininkų, turinčių ekologinį ūkį, jo yra nedeklaravę? Ar yra tokių?
Žinau tokių ūkininkų, bet jų yra vienetai.
Tai galbūt šiemet per pasėlių deklaravimą jie ir nedeklaravo savęs kaip ekologinių ūkių ir todėl matome tą 6 proc. sumažėjimą, palyginti su 2022 m.?
Tikrai ne. Nes šiemet yra deklaruotas ženkliai didesnis naujai į perėjimą prie ekologinės gamybos pretenduojančių ūkių plotas, lyginant su 2022 m. Visų deklaruojamų plotų sumažėjimą, ne ekologinių, pajutome 2021 m., kai atsirado griežti reikalavimai vadinamiesiems „sofos ūkininkams“ dėl pievų tvarkymo.
Bet ūkininkai vis tiek gana skaudžiai sutiko šių metų duomenis, nors ekologiniams ūkiams Lietuva skiria, berods, didžiausią paramą Europos Sąjungoje.
Tokių duomenų, kai palyginamos visos šalys, aš nemačiau. Galbūt Austrija, kur yra 25 proc. ekologinių ūkių, veikiausiai skiria didesnę paramą. Bet jei vertintume kaimynus, o Latvijoje, Estijoje ekologiniai plotai yra šiek tiek didesni nei Lietuvoje, vertinant pinigais, mes skiriame arba panašiai, arba net daugiau lėšų šiems ūkiams.
Kokias yra numačiusi Žemės ūkio ministerija skatinimo priemones ekologiniams ūkiams, kad jų daugėtų?
Ekologinių ūkių plėtra yra numatyta ir siekiant Europos Sąjungos Žaliojo kurso tikslų. Prie šio tikslo Lietuva iš dalies prisideda savo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiu planu. Vienas iš EK vertinamų rezultato rodiklių – ekologinių plotų padidėjimas. Iki 2030 m. numatyta, kad tie plotai Lietuvoje turi padvigubėti, o per Strateginio plano laikotarpį pasiekti daugiau nei 12,5 proc. Matydami, kad ekologinių ūkių plotai dabar smuktelėjo žemyn, susirūpinimo tikrai yra. Žemės ūkio ministerija jau įdėjo pastangų, kad būtų pagerintos sąlygos ekologiniams ūkiams, kad jie galėtų dalyvauti tose ekologinėse sistemose (ekoschemose), kuriose iki šiol galėjo dalyvauti tik tradiciniai ūkiai. Tokiu atveju ekologiškai ūkininkaujantieji galės dar papildomai gauti finansinės paramos visa apimtimi dalyvaudami kompleksinėje ekoschemoje.
Be to, nuo 2014 metų buvo taikomas ribojimas ekologiniams ūkiams, t. y. už plotus, viršijančius 200 ha, išmokos buvo mažinamos 30 proc. Šiuo metu svarstome, kad šio ribojimo reikėtų atsisakyti.
Ar Žemės ūkio ministerija atsižvelgia į socialinių partnerių pasiūlymus?
Štai neseniai gavome raštą iš Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos ir į tuos pasiūlymus, pastabas reaguojame, nes ir patys matome, kad korekcijos reikalingos. Ne visi pasiūlymai galės būti įgyvendinti, bet į didžiąja jų dalį dalinai ar pilna apimtimi atsižvelgsime. Pavyzdžiui, vienas kertinių pasiūlymų buvo tai, kad reikėtų padidinti išmokas ekologiniams ūkiams. Galbūt ne tiek padidinsime, kiek yra prašoma, bet visas ekologines išmokas tikrai didinsime.
Daugiau apie tai žiūrėkite šiame interviu su žemės ūkio viceministru E. Giedraičiu.
