Maisto produkto kokybės ženklas – tarsi nerašyta sutartis su vartotoju

Lietuvos ūkininkai ir perdirbėjai skatinami gaminti tokius maisto produktus, kurie išsiskirtų iš kitų gaminių, sertifikuojant juos atitinkamos kokybės ženklais, atsižvelgiant į gamybos pobūdį ir tradicijas – tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) surengtam konkursui „Kokybe paženklintas maistas 2024“ buvo pateikti iš viso 34 produktai, kurių nugalėtojai paskelbti keturiose skirtingose kategorijose.

Atskiros gaminių kategorijos

Šiųmečiai šio konkurso laureatai paskelbti lapkričio 21 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusioje kokybiško maisto konferencijoje „Auginame čia, Lietuvoje!“.

Konkurso „Kokybe paženklintas maistas 2024“ tikslas yra didinti Europos Sąjungos lygiu pripažintų maisto produktų su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), saugoma geografine nuoroda (SGN), geografine nuoroda (GN) ar garantuoto tradicinio gaminio (GTG) nuoroda, ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų (NKP) žinomumą ir vartojimą.

Pavyzdžiui, AB „Pieno žvaigždės“ pagamintas „Lietuviškas varškės sūris „Dvaro“ su kmynais“ laimėjo SKVN, SGN, GTG konkursantų grupėje.

Savo ruožtu nacionalinės maisto kokybės sistemos produktai (NKP), kurie varžėsi dvejose kategorijose, apjungia produktus, kurių kokybė pranoksta ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir kurie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos naudojimo būdų pasižymi ypatingomis savybėmis.

NKP ženklinami dviem skirtingais ženklais. Žalios spalvos NKP ženklas "Nacionalinė kokybė Lietuva" žymi sertifikuotus, aukštesnės nei įprastos kokybės maisto produktus, atitinkančius pagrindinius NKP specifikacijos reikalavimus, o raudonos spalvos ženklu "Kokybė" ženklinami NKP, kurie atitinka ir papildomus, dar aukštesnius reikalavimus.

Ūkininkas: griežta, bet nesudėtinga sertifikavimo sistema

Konkurse sertifikuoto ženklo „Kokybė“ grupėje nugalėjo ūkininkas Mantas Svidras iš Klaipėdos už gaminį „Avietinis pagardas su baziliku“.

„Yra konkursai ir tu nori juose dalyvauti. Labai svarbu, kad tavo pastangos kurti tam tikrą produktą yra įvertinamos“, – įsitikinęs Mantas, ir priduria, kad vartotojas nelabai supranta, kuo svarbus įvertinimas sertifikuotu ženklu, kol to produkto neparagauja.

„Vartotojas tai įvertina tik tada, kai produktą paragauja mugėje arba kokioje nors parodoje“, – teigia M. Svidras.

Šiame konkurse laimėjęs ūkininko M. Svidro avietinis pagardas su baziliku spalio mėnesį pelnė dar ir aukso medalį parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.

Paklaustas, ar sunku sertifikuoti NKP produktus, M. Svidras tikino, kad ne viskas taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„NKP sertifikavimas gal ir griežtas, bet nėra toks sudėtingas. Be to, kai reikėjo skubiai gauti sertifikatą, mums konsultacijomis labai pagelbėjo NKP produktus sertifikuojanti VšĮ „Ekoagros“, – gerų žodžių viešajai įstaigai negaili ūkininkas M. Svidras.

Kitoje konkurso kategorijoje, kurioje varžėsi NKP ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“ grupės produktai, nugalėjo AB „Vilniaus paukštynas“ gaminys „Šviežia viščiukų broilerių, užaugintų be antibiotikų, filė“.

Pasižymi išskirtine maistine verte

Nugalėtojas buvo paskelbtas ir ekologiškų produktų kategorijoje. Nuo 2005 m. ekologiškai ūkininkaujanti Genovaitė Sakalauskienė pelnė prizą už gaminį „Ekologiška smidrų užtepėlė“.

Pasak G. Sakalauskienės, kokybiškų maisto produktų poreikis vis auga, o žiniasklaidoje eskaluojamą mintį, kad ekologiški produktai yra per brangūs, vadina mitu.

„Žmonės, kurie nori sveikai maitintis, jie ieško tokio maisto. Gaila tik tai, kad tokio maisto Lietuvoje pakankamai neužauginame dėl aplinkos sąlygų, kurios darosi vis ekstremalesnės“, – teigia ūkininkė.

Ponia Genovaitė yra iš tų ūkininkų, kurie aktyviai įsitraukia į įvairias nacionalines kokybės programas. Ukmergėje praktiškai nėra vaikų darželio, kuriame nebūtų skanaujamos G. Sakalauskienės ūkyje užaugintos daržovės.

„Oi, tiekėjas, su kuriuo dirbu, produkciją išvežioja po visą Lietuvą, – tik paprašyta išsivaduoti iš kuklumo sako Genovaitė. – Žinote, aš tikiu tuo ekologiniu kokybės ženklu, o kartu ir vartotojai turėtų juo pasitikėti“.

Ji akcentuoja, kad kokybės ženklai nesuteikiami šiaip sau. „Visa mūsų sertifikavimo ir priežiūros sistema yra labai griežta, ir tie, kas turi šį ženkliuką, jie prisiima visą atsakomybę už savo produktą“, – akcentuoja ūkininkė.

Žalgirių kaime (Ukmergės r.) G. Sakalauskienė ūkininkauja 35 hektaruose. Pačius smidrus 87 arų plote tręšia tik kompostu kas 4 metus. Be smidrų ūkyje auginama dar ir daug kitokių daržovių, pradedant kopūstais, burokėliais, bulvėmis ir baigiant Pekino kopūstais. Čia auginamos ir braškės, juodieji serbentai, svarainiai, avietės, gervuogės ir kitkas. Ūkyje iš viso perdirbama apie 70 produktų pavadinimų.  

Sistemingi projektai keičia vaikų mitybos įpročius

Be kita ko, konkurse „Kokybe paženklintas maistas 2024“ taip pat buvo įtektos padėkos savivaldybėms ir ugdymo įstaigoms, kurios pirmą kartą prisijungė prie ŽŪM teikiamos paramos, vaikus maitinant ekologiškais ir NKP produktais.

Viceministrė Laura Ramanauskaitė pasidžiaugė, kad ŽŪM įgyvendina dvi su vaikų maitinimu susijusias programas.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje dalyvauja per 1,4 tūkst. ugdymo įstaigų, o NKP produktus pagal šią programą gauna daugiau kaip 230 tūkst. vaikų.

„Pati auginu du sūnus. Ir labai smagu, kai sūnus grįžta iš darželio ir paprašo: "Mama, noriu brokolio“, – geros maitinimo praktikos maitinant darželiuose vaikus, kai kinta net pačių vaikų požiūris į maistą, pavyzdį nupasakojo viceministrė L. Ramanauskaitė.