Pirmadienį Lietuvos ūkininkų vykdyta solidarumo laužų akcija buvo įspūdinga. Interaktyvaus žemėlapio www.vieningaszu.lt duomenimis, nuo 14 val. Lietuvoje buvo užkurta 511 laužų. Rokiškio apylinkėse liepsnojo du: Rokiškio ūkininkų sąjungos sukviesti ūkininkai didžiulį laužą kūreno šalia kelio Rokiškis-Obeliai, o šalia kelio Rokiškis-Pandėlys laužo liepsną kurstė paprastai – Kavoliškio ūkininkais prisistatę žemdirbiai.

Palaikė kiti

Remiantis žemėlapiu, Rokiškio rajone buvo kūrenama apie 10 laužų. Palaikymą mūsų šalies ūkininkams išreiškė ir kaimynai Latviai, kur suliepsnojo net 190 laužų. Po vieną laužą už Lietuvą degė Vokietijoje, Čekijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Iš viso minėto žemėlapio sudarymo komandai pranešta apie 705 Lietuvoje oficialiai degusius laužus. Bet buvo ir neprasinešusiųjų, tad tikėtina, kad skaičius kur kas didesnis.

Išklausyti Rokiškio ūkininkų prie sąjungos narių krauto laužo buvo atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, vicepirmininkas Jonas Jarutis.Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius jam įteikė raštą nuo ūkininkų ir įpareigojo jį perduoti Seimo pirmininkei.

Plius du punktai

Rašte buvo išdėstyti du papildomi rokiškėnų punktai: jie nesutinka su dabartine žemės ūkio verčių apskaičiavimo metodika, kurioje teigiama, kad žemės našumo balas nėra reikšmingas. M. Petkevičiaus teigimu, šis balas turi turėti reikšmę: „Kartais susidaro situacijų, kai nederlinga, nenaši ūkininko žemė būna vertingesnė, nes šalia yra pastatyta, pavyzdžiui, saulės elektrinė. O ta žemė, kurioje užauginama po keliasdešimt tonų kviečių, yra vertinama pigiai“.

Kitu punktu, pasak M. Petkevičiaus, kalbama apie ekologiniam ūkiams keičiamus (mažinamus) rodiklius: „Yra keičiamas strateginis planas ir Žemės ūkio ministerija mažina ekologinių ūkių rodiklį: 12,3 yra per didelis, tad jį mažina iki 9,2. Nors Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane ekologiniams ūkiams iškeltas siekis iki 2027-ųjų gamybos plotus išplėsti iki 16 proc., o dabar jis yra 8,7. Dabar pats ministras sako jau kitaip. Kodėl tai blogai? Todėl, kad pasiekus numatytą rodiklį ūkininkui nebėra siekiamybės ir nebegalimos skatinimo programos. Tuo tarpu Estijoje rodiklis yra 25, Latvijoje – 16“.

Susitikimo rezultatas

Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininko pasiteiravus apie vakarykščio streiko ir ūkininkų atstovų susitikimo su Premjere Ingrida Šimonyte rezultatus, M. Petkevičius sakė, kad, šį kartą ūkininkai, visgi, buvo išklausyti ir išgirsti.

„Jei trumpai – taip, mus išgirdo. Visų pateiktų klausimų ji negali lyg ir išspręsti, bet ministrui perdavė tam tikras temas iš naujo peržiūrėti: išspręsti suskystintų dujų akcizo klausimą, saugotinų teritorijų plėtros situaciją, kai ūkininkui nežinant jo žemėje netikėtai padaroma saugotina teritorija dėl kokio „perinčio“ paukštelio ir jau nebegali dirbti žemės. Kaip jie tą daro, nežinia: sako, kad stebi... bet ar realiai stebi, ar atvyksta į vietą prieš žemėlapiuose uždedami tuos paukščiukus – neaišku“, – žiniomis, gautomis iš susitikime dalyvavusių kolegų pasidalino M. Petkevičius.

O dabar – į Briuselį!   

Visgi, svarbiausią klausimą, keliantį ūkininkams didžiausią galvos skausmą – apie privalomas atstatyti daugiametes pievas – spręsti ūkininkai vyks į Briuselį.

„Trečiadienį 14 žmonių: pieno gamintojų, žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio tarybos, ūkininkų sąjungos atstovų iš Lietuvos, tarp jų – ir aš, skrendam į Briuselį. Todėl, kad kai kurias detales dėl daugiamečių pievų atstatymo reikalavimo ar ekologinių ūkių plotų mažėjimo spręsti mūsų valdžia nepajėgi. Daugiamečių pievų plotus nurodo Europos Sąjunga, derinsim šiuos klausimus su Žemės ūkio Eurokomisaru ir gal susitiksim su Lietuvos atstovu Briuselyje Virginijumi Sinkevičiumi“, – artimiausiais planais dalinosi penktadienį grįšiantis Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Kavoliškėnai ruošia traktorius į Vilnių

Prie kelio Rokiškis-Pandėlys susibūrę ūkininkai iš Kavoliškio, sakė žinoję apie bendrą ūkininkų kuriamą laužą, bet sukrovė savo. Apie 10 gyvenvietės bendraminčiu subūręs Irmantas Seibutis čia suvarė ir savo techniką.

Burzgiančių traktorių ir spragsinčio laužo šurmuly 15 metų ūkininkaujantis kavoliškėnas piktinosi esamos valdžios priimamais sprendimais ir sakė nepatingėsiąs nuvykti protestuoti į Vilnių: „Tai, kas dabar vyksta valdžioje, yra žemės ūkio naikinimas. Ten sėdintys yra ūkininkų priešai. Laužai – pirmas žingsnis, kai pradeda kažkas vykt. Jei nieko nepasieksim, antras žingsnis bus kelionė į Vilnių. Tikrai nuvažiuosiu. Pažiūrėkit, kas dedasi Vokietijoje! Ūkininkai mėšlu, tiesiog, užverčia visur. Ir mes prie to prieisim. Bet reikia vienybės. Ir ūkininkai tą rodo. Kiek galima mus taip spausti? Ta pati ES gal pradės galvoti, kad šitaip negalima“.

Praranda 15 proc. žemės

Pritardamas solidarumo laužų akcijai I. Seibutis sakė, kad iš 6 su šalies Ministre Pirmininke aptariamų klausimų jam aktualiausia – daugiamečių pievų pakeitimai.

„ Aš daug metų tvarkiausi sklypus: pjoviau medžius, roviau kelmus, ariau, apsėjau. Pliaukšt, šiemet gaunu laišką su nurodymu 80 ha vėl padaryti pievomis. Būtent tuos laukus, kur aš 4-5 metus vargau. Pikta. Iš viso turiu 600 ha, bet tie 80 ha nėra „lašas jūroje“: tai – apie 15 proc. ūkio. Ir jei man liepia atstatyti suartas pievas, aš automatiškai užauginsiu mažiau grūdų. Sustabdys eksportą, toks kaip aš užaugina mažiau grudų ir vartotojams kyla kainos visų produktų. Bet svarbiausia, kad nereikia man tų pievų, tegul moka kiek nori išmokų, neturiu aš gyvulių“, – piktinosi grūdininkas ir šyptelėjo: pievos, pelkės – tai kur auginti grūdus?

Ūkininko manymu, sužlugdytų pieno ūkių savininkai, pardavę karves, suarė turėtas pievas, kurias šienaudavo, ir toks daugiamečių pievų pokytis „atsiliepė“ visos šalies ūkininkams. Tačiau atsakomybę, anot I. Seibučio, prisiimti turi valdžios atstovai, nes nieko nedarė stebėdami žemas pieno supirkimo kainas.

Paukščių perėjimas gruodį?  

Kita situacija, grudų kultūros ūkininkui taip pat sukėlusi nepasitenkinimą: įgyvendinamas projektas „Natura 2000“ (ES specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas – aut. past.).

 „Turiu 100 ha miško, bet jame – „Natura 2000“. Gruodžio 4 d. išėjo įstatymas, draudžiantis ką nors ten daryti. Viskas – negalimi jokie kirtimai, jokie miškų valymai, nes ten paukšteliai peri. Niekada nesiperėjo, o šiemet pradėjo perėtis. Gruodžio mėn... Absurdas“, – šyptelėjo I. Seibutis.

Kalbėdamas apie grūdų kainas ūkininkas neslėpė – jos nesiekia savikainos: „Sąnaudos didesnės, nei grudų kainos. O iš Rusijos, Ukrainos tie grūdai plūsta, niekas nieko nedaro. Ėjau į žygį Kazlų Rudoje, dar specialiai stebėjau: iš Kaliningrado lekia vagonai su grūdais... Pikta – kodėl taip yra?“

I.Seibutis sakė norintis ne kažin kokių stebuklų, o kad valdžioje esantys asmenys paliktų situaciją bent jau taip, kaip buvo iki dabar ir jos nebeblogintų.