Ūkininkams skirti „pelkių“ 19 mln. Eur žemės ūkiui neatiteks. ŽŪM tiesiog atsisakė pinigų
Po, kai paaiškėjo, kad šių metų birželį paskelbta priemone "Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą) nesulaukta nė vienos paraiškos, o šiai priemonei buvo skirta 19,36 mln. Eur, iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) skirtos lėšos atiteks energetikai ir miškų išpirkimui. Ši skandalinga situacija susidarė dar iki pradedant vadovauti ŽŪM Ignui Hofmanui.
„Agrobitę“ pasiekė informacija, kad RRF fondo 16 mln. Eur ir valstybės biudžeto 3,36 mln. Eur ūkininkams nebeatiteks, nors pelkių atkūrimas buvo nukreiptas būtent žemdirbiams. Taip pat neoficialiai pranešta, kad pinigai bus nukreipti dviračių takų tiesimui.
Šią informaciją ŽŪM paneigė. „Lėšos nenukreiptos dviračių takams tiesti“, – patikino ŽŪM, tačiau patvirtino, kad minėti 19 mln. eurų ūkininkams taip pat neatiteks.
„Žemės ūkio ministerija 2024 m. rugpjūčio 19 d., pasibaigus kvietimui teikti paraiškas investicijai "ŠESD absorbcijos pajėgumų didinimas (atkuriant pelkių (durpynų) hidrologinį režimą)" ir NMA, kaip projekto vykdytoja, informavus, kad paraiškų negauta, kreipėsi į Finansų ministeriją, kuri yra atsakinga už „Naujos kartos Lietuvos“ (NKL) plano įgyvendinimą, dėl priemonės atsisakymo, lėšas perskirstant priemonėms, kurios aktualios ir žemės ūkio sektoriui“, – atsakyme teigia ŽŪM.
Ministerija priduria, kad siekiant įsitikinti priemonės perspektyvumu, NMA atliko LR Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio tarybos apklausą.
„Asociacijos teigė, kad susidomėjimo šia priemone tarp jų narių nėra. Pareiškėjai nenori dalyvauti ekologinio/aplinkosauginio pobūdžio priemonėse, kurios jiems akivaizdžiai finansiškai neatsiperka. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į neigiamą visuomenės požiūrį, kuris jau buvo suformuotas prieš pradedant įgyvendinti šią priemonę“, – teigiama atsakyme.
Iš šio atsakymo darosi aišku, kad pati ŽŪM nesiėmė jokių žingsnių, kad pinigai atitektų būtent ūkininkams, tiesiog suteikdama laisvę Finansų ministerijai pinigus perskirstyti savo nuožiūra.
„NKL plane numatytus 16 mln. eurų, kurie buvo planuoti 6000 ha pelkių (durpynų) atkūrimui, siūloma perskirstyti: energijos kaupimo įrenginių priemonei (14 mln. eurų), kurios paramos gavėjai gali būti ir žemės ūkio subjektai – Energetikos ministerijai; 266 ha miško žemės, kurią verta įsigyti valstybės naudai dėl aplinkosauginių priežasčių (biologinės įvairovės išsaugojimui) įsigijimui (2 mln. eurų) – Aplinkos ministerijai“. Šiuo metu vyksta konsultacijos su Europos Komisija, galutinio sprendimo nėra“, – reziumuoja ŽŪM.
Panašūs straipsniai
Video
