Ūkininkų lyderiai apie prarastus „pelkių“ milijonus: baisu, kaip visada

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) patvirtinus, kad pelkėms atkurti anksčiau skirti 19,36 mln. eurų, kai neatsirado nė vienos ūkininkų paraiškos, buvo faktiškai atiduoti Finansų ministerijai, o ši nusprendė skirti pinigus energijos kaupimo įrenginiams įsigyti ir miškams išpirkti valstybės naudai, ūkininkų lyderiai teigia, kad buvo pasirinktas blogiausias sprendimas.

Juolab kad žemdirbiai siūlė, kur būtų galima prasmingiau panaudoti lėšas žemės ūkyje, kai dabar jos buvo praktiškai atimtos iš žemdirbių.

Mindaugas Maciulevičius, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas:

Baisu, kaip visada. Ypač blogas planavimas, nepatraukli priemonė, juolab – prarasti pinigai. O kiek technikos buvo galima kofinansuoti pagal pirminį planą, kad būtų padarytas technologinis proveržis. Būtų ženkliai sumažintos ŠESD emisijos beariminių technologijų plėtroje smulkesniems ir vidutiniams ūkiams.

Martynas Puidokas, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas:

Tai pelkių ministro (Kęstučio Navicko – aut. pastaba) fiasko atgarsiai. Galimai aišku, kam buvo skirti tie pinigai. Tie, kas jau planavo, kaip juos įsisavinti, dėl kilusios kritikos bangos, pabijojo rizikuoti ir teikti paraiškas. Nuo pat pradžių buvo didelių įtarimų, kad šie 19 mln. Eur skirti galimai jau žinomoms pavardėms. Šioje programoje žodžių junginys „skirta ūkininkams“ buvo nesusipratimas.

Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius:

Mes teikėme siūlymus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), bet į juos nebuvo atsižvelgta. Lėšas siūlėme nukreipti, jei leidžia jų naudojimo tvarka, šioms priemonėms: valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstrukcijai, gyvulininkystės-paukštininkystės fermų modernizavimui, srutų rezervuarų uždengimui, mėšlo-srutų separavimo įrangos įsigijimui, kvapų gaudyklių įrengimui,  filtrų grūdų džiovyklose įrengimui, biojėgainių įrengimui, modernios, dujomis varomos technikos įsigijimui, modernizuotų žemės ūkio padargų (sėjos, augalų apsaugos) technikos įsigijimui, laboratorinės ir programinės įrangos dirvožemio, vandens tyrimams įsigijimui. Mes nepritarėme, kad lėšos būtų panaudojamos saulės elektrinių įrengimui, nes jau dabar ūkiuose turimo elektros pertekliaus negalima parduoti elektros įmonėms dėl jų pačių sukuriamų problemų, tai yra, per silpnos transformatorinės, nepralaidūs didesniam elektros energijos kiekiui tinklai, per dideli atstumai nuo nenašiose žemėse įrengtų saulės elektrinių ir t.t. Atiduodami tas lėšas elektrinėms, mes jas visiškai prarandame. O toms aukščiau išvardintoms priemonėms lėšų galėtume panaudoti daugiau nei 16 mln. Eur. Panaudojimo kryptys atitinka žaliosios transformacijos sampratą, kurią nurodo Finansų ministerija RRF lėšų panaudojimo plane.