Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, jog siūlo leisti ES ūkininkams iki 2024 m. pasinaudoti išimtimis, leidžiančiomis nukrypti nuo Bendrosios žemės ūkio politikos taisyklių (BŽŪP), pagal kurias jie privalo išlaikyti tam tikrus plotus nedirbamus.

Komisijos pasiūlyme, kuris trečiadienį išsiųstas valstybėms narėms (dėl jo balsuos komiteto posėdyje), pateikiamas pirmas konkretus politinis atsakas į ūkininkų susirūpinimą dėl pajamų. Be to, jis parengtas atsižvelgiant į kelių valstybių narių Žemės ūkio tarybos posėdžiuose išdėstytus prašymus.

„Kad gautų BŽŪP paramą, į kurią turi teisę, ūkininkai turi laikytis griežtesnių devynių standartų, naudingų aplinkai ir klimatui. Šis sąlygiškumo principas taikomas beveik 90 % ES žemės ūkio naudmenų ir atlieka svarbų vaidmenį integruojant tvaraus ūkininkavimo praktiką, – rašoma EK pranešime. – Šis pagrindinių standartų rinkinys vadinamas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartais“.

Pagal GAAB 8 standartą, be kita ko, reikalaujama minimalią ariamos žemės dalį skirti neproduktyvioms vietovėms arba savybėms. Pastarieji paprastai reiškia nedirbamą žemę, bet taip pat ir tokias savybes kaip gyvatvorės ar medžiai.

Ūkiams, turintiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės, šis reikalavimas paprastai netaikomas. Šiandien Komisija suteikia galimybę visiems ES ūkininkams netaikyti šio reikalavimo ir toliau gauti BŽŪP pagrindines tiesiogines išmokas.

„Vietoj to, kad 4 % ariamos žemės laikytų pūdymą arba nedirbamą žemę, ES ūkininkai, auginantys azotą fiksuojančius augalus (pvz., lęšius, žirnius ar favas) ir (arba) tarpinius pasėlius 7 % ariamos žemės, bus laikomi atitinkančiais reikalavimą“, – teigia komisija.

Tarpiniai pasėliai - tai augalai, augantys tarp dviejų pagrindinių pasėlių. Šie augalai gali būti naudojami kaip pašaras gyvuliams arba žalioji trąša.

Siekiant išlaikyti BŽŪP aplinkosauginį užmojį, šie augalai turi būti auginami be augalų apsaugos produktų.

Artimiausiomis dienomis dėl priemonės balsuos į komiteto posėdį susirinkusios valstybės narės. Po to Komisija imsis oficialaus priėmimo. Reglamentas bus taikomas atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, norinčios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniu lygmeniu, per 15 dienų turi pranešti Komisijai, kad ūkininkai būtų kuo greičiau informuoti.

EK priduria, kad ūkininkai susiduria su išskirtiniais sunkumais ir neaiškumais. Visų pirma, praėjusiais metais įvyko daug ekstremalių meteorologinių reiškinių, įskaitant sausras, miškų gaisrus ir potvynius įvairiose Europos Sąjungos dalyse.

Šie įvykiai turi įtakos produkcijai ir pajamoms, taip pat įprastos agronominės praktikos vykdymui ir kalendoriui, todėl ūkininkai patiria didelį spaudimą prisitaikyti.

Situaciją yra pabloginęs ir karas Ukrainoje, kuris „sukėlė papildomų neaiškumų ir spaudimą rinkai“.

„Grūdų kaina, palyginti su 2022 m., taip pat smarkiai sumažėjo, todėl ES 27 šalių grūdų produkcijos vertė sumažėjo nuo 80,6 mlrd. eurų 2022 m. iki 58,8 mlrd. eurų 2023 m., t. y. beveik 30 proc. Tokiomis sąlygomis įpareigojimas atidėti ariamąją žemę gali turėti didelį trumpalaikį neigiamą poveikį tam tikrų ūkininkų pajamoms“, – akcentuoja EK.