Siūlo įstatymo pataisa leisti verslui sutaupyti 77 mln. eurų

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, kurias priėmus verslas sutaupytų apie 77 mln. eurų.

„Siūlomi pakeitimai leis atsisakyti perteklinių procedūrų ir automatizuoti duomenų perdavimą tarp valstybės informacinių sistemų. Tai sumažins administracinę naštą verslui ir leis privačių miškų valdytojams sutaupyti reikšmingas lėšas, kartu užtikrinant, kad valstybės registruose būtų tikslūs duomenys“, – sako aplinkos viceministrė Česlava Lisovska.

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (SŽNSĮ), miško žemei, saugomoms teritorijoms turi būti nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. teritorijos, kuriose taikomi šiame įstatyme nurodyti ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai. Tačiau iki šiol specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nėra nustatomos, taip pat nėra registruojamos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje (NTRIS).

Tos specialiosios sąlygos NTRIS įregistruojamos, išregistruojamos arba jų duomenys keičiami asmeniui, suinteresuotam ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos SŽNSĮ nurodytos teritorijos, vykdymu, pateikus prašymą įregistruoti teritoriją arba pakeisti jos duomenis ir teritorijos erdvinius duomenis, parengtus pagal teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją.

Kadangi Miškų valstybės kadastre (MVK) registruojamo miško žemės taksacinio sklypo ir kai kurių Saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) registruojamų objektų ir NTRIS registruojamų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios sąlygos miško žemėje ir saugomose teritorijose, erdviniai duomenys sutampa, siūloma naudoti šiuose kadastruose sukauptus duomenis, registruojant teritorijas, kuriose taikomos specialiosios sąlygos miško žemėje ir saugomose teritorijose, NTRIS.Taigi asmeniui, suinteresuotam šios sąlygos įregistravimu, nebereikėtų inicijuoti teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje ir saugomose teritorijose, erdvinių duomenų rengimo ir teikti prašymo įregistruoti teritoriją. Teritorijos NTRIS būtų įregistruojamos, išregistruojamos ar jų duomenys keičiami automatiškai, per informacinių sistemų sąveiką.  

Būtent dėl šių pokyčių privačius miškus valdantys juridiniai asmenys sutaupys apie 77 mln. eurų.

Lietuvoje yra apie 20 tūkst. juridinių asmenų, valdančių apie 420 tūkst. MVK įregistruotų miško žemės taksacinių sklypų. Kiekvieną kartą registruojant teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje, reikia sumokėti apie 180 eurų už duomenų parengimą ir įregistravimą.

Pastabas ir pasiūlymus dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki kovo 24 d.