Dažnas iš mūsų, pamatęs socialiniuose tinkluose besidžiaugiančius pirmomis radybomis – šviežiais grybais, prinokusiomis žemuogėmis, išsiruošia į žvalgytuves. Juk pačios skaniausios pirmosios voveraitės, pačios kvapniausios pirmosios žemuogės. Šiemet šios miško gėrybės pasirodė dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta: pirmųjų žemuogių ir voveraičių miško gėrybių rinkėjai rado jau gegužės mėnesį. Anksčiau pirmųjų miško gėrybių be birželio mėnesio vidurio nė negalvok surasti.

„Jei yra bobausių, bus ir tikrų grybų“, – sako seni žmonės. Mokytojas Jonas Malinauskas tam pritaria, dargi patvirtina: „Šiemet bobausių buvo labai daug.“ Ir tikrai žmonės voveraites renka neįprastai anksti, randa ir raudonikių, ir paberžių, ir kazlėkų, kiti tikina net baravykų jau radę. Tiesa, mokytojas optimistus šiek tiek „atvėsina“ sakydamas, kad paprasti grybautojai – mėgėjai, vargu, ar ras ką miške, grybus kol kas namo neša tik profesionalai. „Mat grybų dar labai nedaug yra, dar tik pradeda dygti, daug tikrai nieks neprirenka“, – aiškina jis. Pats pasigiria jau du kartus voveraičių valgęs, o paklaustas šviežių ar iš šaldiklio, išpyškina: „Iš šaldiklio aš nevalgau.“ Tačiau jį jau du kartus vaišino šviežiomis voveraitėmis Varėnos rajone, savam krašte pats dar negrybavęs. Varėnoje jau net supirktuvės atsidarę: superka žemuoges ir voveraites.

Kad grybų būtų, anot J. Malinausko, reikia tik drėgmės. O kol kas miškuose labai sausa, net šakos treška: didžiausia bėda – drėgmės trūkumas.

Tačiau gerai žinant vietas ir Kapčiamiesčio miškuose voveraičių galima surasti. Bent jau sriubai… Vakarienei su šviežiomis bulvėmis jau kiek sunkiau prisirinkti. „Tačiau reikia žinoti, kur jų ieškoti“, – įspėja J. Malinauskas. Voveraitėms augti reikalinga drėgna samana. „O drėgnos samanos neprofesionalai grybautojai neras, o ir rinkti reikia labai atidžiai. Tiesiog reikia ieškoti“, – dėsto. Tačiau pataria nenusiminti: „Dar keletas ciklonų, ir jų bus. Tada jau visi prisirinks.“ Gero grybavimo sezono tikisi ir tie, kurie iš to užsidirba. Jiems tai – pragyvenimo šaltinis.

Mūsų rajono grybautojai labiausiai laukia lietaus: šiemet mums dangus pašykštėjo lietaus. Čia ženkliai mažiau lijo nei kituose regionuose.

O ir su pirmaisiais grybais savotiška loterija. Kas spės, tas paragaus pirmųjų šviežių grybų, kitiems teks palūkėti, mat grybautojai iš patirties žino, kad birželiniai grybai greitai baigiasi, ypač jei karščiai užeina.

Dviem savaitėmis anksčiau pasirodė ir pirmosios žemuogės. Jų litras 20–25 eurai. Tiesa, jų galima pasirinkti tik saulėtose vietose, miške dar žalios. Valgytojus tokia kaina į neviltį varo, uogautojai gi sako, kad kaip uogutė, taip centukus, o šiemet žemuogių bent kol kas mažoka: šalnos žiedus nušaldė, kurių nenušaldė, saulė išdžiovino. „Tai gali būti, kad šiemet nei uogučių, nei centukų nebus“, – sunerimęs kalbėjo sekmadienį miške sutiktas žemuoges renkantis vyriškis. O juk daugelis tiki stebuklinga žemuogių galia: stiklinėje žemuogių geležies tiek, kad organizmui užtenka visiems metams.

Daržininkai džiaugiasi sunokusiomis braškėmis. Jų kilogramo kaina svyruoja nuo 3 iki 3.50 Eur. Tiesa, Lenkijoje, Seinų turguje, šiek tiek pigiau: 9.50–10 zl (2.25 Eur).

Kiti skina namines žemuoges. Jų 0,5 l stiklainiukas kainuoja 4 Eur, litras – 8 Eur. Mitybos specialistai tikina, kad naminės žemuogės taip pat vertingos kaip ir miško. Žemuogėse gausu vitamino C, tai pat geležies, vitaminų B1, B2, B6, K, E, organinių rūgščių, antocianinų, flavanoidų, taninų, beta karoteno. Žemuogių sultys arba lapų arbata geriama esant dantenų uždegimui, jos tirpdo dantenų akmenis bei apnašas, šalina blogą burnos kvapą.

Tad skubame į žvalgytuves!

Dineta Babarskienė