Aplinkos ministerija keičia poziciją ir siūlo nepritarti siūlymui, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti. 

Anot jos, nėra aiškios kai kurios Seimo narių parengtų Medžioklės įstatymo pataisų nuostatos, pavyzdžiui, ar paveldėtojui užtenka turėti tik medžiotojo bilietą, ar jis turi atitikti visus įstatyme nustatytus reikalavimus.

„Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kuriam iš paveldėtojų, jei jų būtų keli, turėtų būti suteikiamas leidimas, nes pagal (...) (įstatymą – BNS) leidimas išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui“, – rašoma trečiadienį įregistruotame ministerijos išvados Vyriausybei projekte.  

Be to, anot ministerijos, išduodant leidimą be konkurso į valstybės biudžetą būtų surinkta mažiau mokesčių už sumedžiotus gyvūnus, o tai apribotų galimybes finansuoti įstatyme numatytas priemones. 

Ministerija pabrėžė, kad šie pakeitimai taip pat galbūt neatitiktų konstitucinio lygiateisiškumo principo, nes medžiotojo, turinčio tokį leidimą, įpėdinių padėtis būtų palankesnė nei visų kitų. 

Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį vienbalsiai pritarė pasiūlymui, kad mirus medžioklės ploto savininkui, leidimą medžioti be konkurso paveldėtų tik vienas jo įpėdinių, o ne visi, kaip siūlo kai kurie Seimo nariai.

Komitetas taip pat pasiūlė į Medžioklės įstatymo pataisų projektą įrašyti punktą, jog prašymas gauti leidimą medžioti Aplinkos apsaugos departamentui turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 

Vienas pakeitimų rengėjų, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika rugpjūtį teigė pritariantis pozicijai, jog medžioklės teisę paveldėtų tik vienas įpėdinis, o ne daugiau, nes, pasak jo, tai neleistų skaidyti privačių medžioklės plotų. Dabar toks plotas negali būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų.

Aplinkos ministerija rugpjūtį siūlė nuo 2025 metų sausio taikyti kitą mirusio medžioklės plotų naudotojo teisių perėmimo variantą: leidimas medžioti be konkurso būtų išduodamas tik vienam įpėdiniui pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą. 

Ministerija, be kita ko, siūlė įstatyme numatyti terminą, per kurį įpėdiniai turi kreiptis dėl leidimo medžioti – taip būtų išvengta ilgai trunkančios situacijos, kai nesant medžioklės plotų naudotojo gyvūnai padaro žalos žemės ar miškų ūkiui, bet nėra žmogaus, atsakingo už šios žalos atlyginimą. 

Ministerija siūlė nustatyti, kad leidime medžioti konkrečiame plote be konkurso (ir mirusio medžioklės plotų naudotojo įpėdiniams, ir kitose situacijose) būtų nustatyta jo galiojimo trukmė.

Jei pataisos būtų priimtos, jos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.