Ginčų dėl medžioklės plotų ribų ir medžiojamų žvėrių pasitaiko nuolat, tačiau šis atvejis — išskirtinis, besitęsiantis kone dvejus metus. Dėl medžioklės plotų ribų nesutaria trys medžiotojų būreliai — Panevėžio medžiotojai „Elnias“ ir „Pyvesa“, taip pat Biržų rajono, Ančiškių medžiotojų būrelis. Visi jie teigia norintys kompromiso, bet susitarti nesugeba.

Kai vieni gudresni už kitus

Trečiadienį Biržų rajono savivaldybės administracijoje vyko, iš pirmo žvilgsnio, formalus pasitarimas — aptartos medžioklės plotų ribos ir su tuo susijusios dokumentacijos atnaujinimas. Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus ir medžioklės komisijos pirmininkas Juozas Šuminas „Biržiečių žodžiui“ sakė, kad pasitarimo esmė — užbaigti konfliktinę situaciją, nes dėl medžioklės plotų ribų nesutaria trys medžiotojų būreliai. „Viską galima išspręsti susitarimu, bet kadangi viena pusė mano esanti gudresnė už kitą, tenka aiškintis konfliktą iš esmės“, — komentavo J. Šuminas.

Anot pašnekovo, konfliktinė situacija susiklostė senokai, kai galimai Ančiškių medžiotojų būrelis pasistatė medžioklei skirtą bokštelį vos keli metrai nuo kitam medžiotojų būreliui priklausančios ribos. „Ribas reglamentuoja įstatymas, draudžiama statyti bokštelius arčiau kaip 200 metrai iki ribos. Atstumą galima mažinti, jeigu yra kaimyninio būrelio sutikimas. Kadangi su kaimynais niekas nekontaktavo, buvo kreiptasi į aplinkosaugininkus. Atsakomybės bokštelio statytojai išvengė, nes, pasak jų, bokštelis — ne jų, bet žemės savininko, ant kurios jis buvo pastatytas“, — peripetijas aiškino J. Šuminas.

Mainais niek neduoda

Ančiškių medžiotojų būrelio vadovas Vaidas Liukpetris „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, kad konfliktas kilo dėl to, kad Panevėžio medžiotojai nori „įlįsti“ į Biržų rajono ribas: „Nori mus nustumti kuo toliau nuo ribų“.

Pasak V. Liukpetrio, medžioklei skirto bokštelio, pastatyto prie ribos, seniai nebėra. „Tokių bokštų, kad sėdėtume vienas priešais kitą, nebėra. Mes jį nusikėlėme, nes buvo kreiptasi į aplinkosaugą. Kad nekiltų dar daugiau ginčų, jį perkėlėme į kitą vietą“, — sakė pašnekovas. V. Liukpetris pasakojo, kad tokių medžiotojų būrelių, kurie neišlaiko atstumų, — apstu.

„Pavyzdžiui, su Daujėnų medžiotojų būreliu esame sutarę draugiškai ir pasirašę raštą, nes jiems kitaip ir neišeina pastatyti bokštelio. Sėdime, susimojuojame ir nėr ko čia pyktis“, — šypteli V. Liukpetris.

Ančiškių medžiotojų būrelio vadovas nesupranta, kodėl reikia keisti ribas, jei jos ir taip aiškios. Juolab, kad bokšteliai, kuriuos norima perkelti, atsidurtų privačioje dirbamoje žemėje, kuri priklauso jo tėvams. „Galėtume, kaip žmonės, susėsti ir pasikalbėti. Tikrai pasiektume kompromisą. O dabar stengiasi „perlipti“ ribas, bet mainais duoti nieko nenori“, — apie konfliktą su Panevėžio medžiotojais sakė Ančiškių medžiotojų būrelio vadovas.

Kas šeimininkauja svetimoje virtuvėje?

Panevėžio medžiotojų būrelio „Elnias“ vadovas Remigijus Jiečius patikino, kad situacija keičiasi. „Žmonės kelintą kartą persigalvoja, nori turėti daugiau, negu turėjo. Pagal tvarką parašėme medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijai, dabar laukiame rezultatų“, — savo poziciją dėl konflikto su Ančiškių medžiotojų būreliu išdėstė R. Jiečius.

Pasak pašnekovo, labai negražu ir neetiška „lįsti į svetimą virtuvę“, juolab medžiotojams. „Pamiškes jie apsistatę bokšteliais ir nori lįsti dar arčiau. Bet taip negalima. Nepaisydami taisyklių, žemės savininkams leidome statyti bokštelius, kadangi savas miškas, sava žemė. Šito jiems buvo negana, jei negana — darome viską pagal įstatymą“, — ramiu tonu komentavo R. Jiečius.

Pašnekovas tvirtino, kad nepaisant susiklosčiusios situacijos, kelis kartus su Ančiškių medžiotojų būreliu buvo bandoma susitarti draugiškai, bet siūlymai vis netikdavo, tad vienintelis būdas išspręsti problemą — kreiptis į Biržų rajono savivaldybės medžioklės komisiją.

„Nepaisant to, kad jie nori kažko daugiau, geranoriškai atiduodame nemažą dalį miškelio. Tris kartus buvome susitikę, atrodo, jau randame sprendimą ir... vėl jie apsigalvoja. Tad pasiūlymus teko teikti ne jiems, bet komisijai. Tikimės, bus nustatytos aiškios ribos ir atsakomybė, nes taikiai, matau, čia jau nieko nebus, dabar — tik teisingai“, — akcentavo „Elnias“ vadovas.

Šuminas panevėžiečiams nedalina biržiečių medžioklės plotų

J. Šuminas akcentavo medžioklės įstatymą, kuriame sakoma, jog medžioti reikia taip, kad medžiojamųjų gyvūnų ištekliai būtų naudojami racionaliai. „Viena pusė sako, kad jų riba turi būti pamiškėje. Bet pagal kriterijus draudžiama nustatyti ribą arčiau, kaip 200 metrai iki pamiškės. Tad toks noras — medžioti žvėris, kurie gyvena kitam būreliui priklausančiame miške — yra neetiškas. Tai — nusižengimas įstatymui“, — sakė medžioklės komisijos pirmininkas.

Pasak J. Šumino, tai ne pirmas kartas, kai Biržų rajono savivaldybėje prie bendro stalo sėdasi minėtų būrelių medžiotojai, nepasidalinantys ribų. „Medžioklės komisija susideda iš skirtingų sričių specialistų. Tai — miškininkai, miškų asociacijos atstovai, žemės savininkai ir t.t. Komisija nėra vien Šuminas, nes tokių kaltinimų jau girdėjau... Esą Šuminas panevėžiečiams biržiečių plotus atiduoda. Tokių galių aš neturiu“, — paaiškino komisijos pirmininkas.

Su medžiotojų būrelio „Pyvesa“ atstovais pasikalbėti nepavyko — telefonu niekas neatsiliepė.

Pamąstymui

Anot J. Šumino, komisija gavo visų trijų būrelių pasiūlymus, bet... šie siūlymai nesutampa. Todėl komisija turės nuspręsti — kas teisus, o kas teisesnis... Ar įmanoma šiuo atveju pasiekti susitarimą?

Tiesa, nereikėtų turėti iliuziją, kad ši problema išsispręs savaime. Ne visi medžiotojai saugo gamtą bei yra etiški medžiotojai, gerai elgiasi medžioklėje ir po jos. Daugeliui pakanka gražių uniformų, medžioklės plotų, ragų ir parodomųjų medžioklių. Tačiau, kalbant apie medžioklės etiką, pirmiausia reikėtų prisiminti visuomenės vertybes ir išlikti žmonėmis.

Jurgita Grubinskaitė ("Biržečių žodis")