Analitikai: energijos kainos dar nebrangina maisto, dėl jo infliacija didės vėliau

Statistikams spalį fiksavus 6,1 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, analitikai sako, kad aukštos energijos kainos kol kas neveikia maisto kainų. Artimiausiais mėnesiais jie prognozuoja spartesnį infliacijos šuolį ir dėl brangsiančios šilumos.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad minimalus mėnesio kainų šuolis teigiamai nustebino. „Turint omenyje, kad gyvename išaugusių energetikos kainų laikotarpiu ir galvojame, kada tas persimes į galutines kitų metų kainas, šiame kontekste yra pakankamai nebloga žinutė, jog mėnesio infliacija yra tokia pati, kaip ir ankstesnių metų spalio mėnesiais“, – BNS trečiadienį sakė T. Povilauskas.

Pasak T. Povilausko, mažesnį nei tikėtasi kainų šuolį lėmė kol kas stabilios maisto kainos, taip pat, palyginti su rugsėju, kiek atpigusi šiluma.

„Maisto infliacijos spalį dar nebuvo, vis dar palankūs pokyčiai vartotojui. Kol kas maisto kainos atsilaiko nuo infliacijos, – teigė T. Povilauskas. – Spalį, palyginti su rugsėju, pigo šiluma, kas istoriškai būdavo retai. Tai susiję su tuo, kad Vilniuje pakankamai keistas šilumos kainos sumažėjimas spalį, tai irgi pamažino infliaciją.“

Savo ruožtu banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad metinę infliaciją labiausiai veikė kuro, dujų ir restoranų bei kavinių paslaugų brangimas.

„Karas Irane, sudėtinga situacija Europos dujų rinkoje, plius mūsų vidiniai veiksniai – atlyginimų augimas ir iš dalies pensijų reforma – labiausiai dabar tempia infliaciją į viršų“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, Lietuva išsiskiria iš kitų euro zonos šalių – daugelyje jų infliaciją augina tik energijos ištekliai, o Lietuvoje ją papildomai veikia ekonomikos ir vartojimo augimas.

Tuo metu T. Povilauskas pabrėžė, kad mėnesio infliacijos neskatino degalų kainos, kurios po brangimo rugsėjį stabilizavosi.

Prognozuoja aukštesnę infliaciją, maisto kainų augimą

SEB ekonomistas T. Povilauskas sako, kad lapkritį infliacija vėl augs sparčiau. „Lapkritį turbūt vėl (mėnesio infliaciją – BNS) pamatysime, nebent degalų kainos sumažėtų. Bet šilumos kaina lapkritį vėl šoka, matome per visas savivaldybes, taip pat kita energetika. Mėnesinė ir metinė infliacija lapkritį ir gruodį tikrai bus didesnė“, – BNS kalbėjo analitikas.

A. Izgorodinas prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija gali pasiekti 6,5 ar 7 proc. – ją dar labiau augins naftos ir dujų kainų brangimas.

„Manau, kad bus dar viena karo Irane eskalacija lapkritį arba gruodį, o naftos kaina gali dar šiek tiek padidėti. Kitas aspektas, kad Europos dujų kaina tiesiog kiekvieną dieną muša rekordus. Dabar ji jau yra labai arti 100 eurų už megavatvalandę, o į Europą ateina šalti orai ir dujų kaina į tai labai reaguoja, nes Europos dujų saugyklose yra labai žemas dujų lygis“, – BNS teigė ekonomistas.

„Citadele“ analitiko teigimu, neišvengiamai ateis laikas, kai brangesnė energija pradės veikti kitus segmentus, pirmiausia maistą: „Ypatingai daržoves, mėsą, nes jų kaina labai jautri elektrai.“

T. Povilausko teigimu, maisto produktai, tikėtina, brangs metų sandūroje: „Metų pabaigoje, kitų metų pradžioje maisto kainos turės didėti, nes matome, kokios yra gamtinių dujų, degalų kainos. Anksčiau ar vėliau tai vis tiek persimes į galutinę kainą.“

Tačiau, pasak A. Izgorodino, gera naujiena ta, kad kol kas pakankamai mažai požymių, jog brangesnė energija Lietuvoje labiau veiktų kitus segmentus.

„Įmonės elgiasi kol kas pakankamai atsargiai ir iš vienos pusės mato, kad vartojimas yra aukštas, iš kitos pusės mato, kad galimybės dar labiau didinti kainas yra tiesiog labai ribotos, nes žmonės pradės mažinti pirkimą. Kol kas matome, kad didesnė dalis energetikos pabrangimo tiesiog atsigula ant įmonių balanso, o ne į vartotojų kišenes“, – aiškino jis.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad išankstinė metinė infliacija spalį, palyginti su 2025 metų spaliu, siekė 6,1 proc., tuo metu mėnesio infliacija – spalį, palyginti su rugsėju – 0,1 procento.

Išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,7 procento.