Analitikai: infliaciją skatina energijos kainos, akcizais apmokestintos prekės
Statistikams liepą fiksavus 5,6 proc. išankstinę metinę infliaciją, ekonomistai sako, kad ją labiausiai skatino energijos kainos ir akcizais apmokestintos prekės. Tuo metu antrąjį pusmetį kainų augimas priklausys nuo to, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.
„Prieš mėnesį jau lyg ir trapių paliaubų (tarp JAV ir Irano – BNS) rezultate galėjome stebėti švelnesnį scenarijų infliacijos prasme, bet dabar vėl atsinaujino tam tikros padidintos rizikos dėl ryškesnės antrosios infliacijos bangos šiemet. Ją ir iššauktų eksporto iš Persijos įlankos ribojimas“, – BNS trečiadienį sakė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Žiūrint vien į metinę infliaciją, matysime antrąjį šių metų pusmetį ją pakylant iki 6 proc. Kol kas, žiūrint į energijos kainų pokyčius, į tendencijas žaliavų rinkose, mažai tikėtina, kad dar labiau įsibėgės infliacija“, – BNS trečiadienį teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak N. Mačiulio, infliaciją šiemet iš esmės lemia dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusios kuro kainos, taip pat pabrangusi šiluma, akcizais apmokestinamos prekės.
„Kol kas infliacija išlieka labai koncentruota ties energijos ištekliais“, – teigė jis.
Įtakos taip pat turi sparčiau nei kitur regione augančios darbo sąnaudos, sakė analitikas.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, JAV ir Irano konfliktas veikia plastikų pridėtinės vertės grandines, trąšų, energetinių išteklių kainas: „Ilgainiui tai pasiekia ir galutinį vartotoją išbrangusių prekių pavidalu.“
Anot jos, metinę infliaciją lėmė jau visa sukaupta šių metų „infliacinė patirtis“ – įsigalioję mokestiniai pakeitimai, tarp kurių – saldintų gėrimų, draudimo paslaugų mokesčiai ir panaikintos šildymo lengvatos, taip pat ir toliau kylančios paslaugų kainos.
Pasak N. Mačiulio, nepaisant to, kad infliacija priklauso nuo energijos kainų, jų brangimas neturi tokio antrinio efekto paslaugų ir prekių kainoms, koks buvo 2022 metais, kai nafta ir dujos pabrango dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Net ir labai sparčiai augant vartojimui Lietuvoje, nematėme, kad tai paliestų daugelio paslaugų brangimą ar vartojimo prekių brangimą“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, maisto brangimą vartotojams slopina žemiausios nuo 2021-ųjų maisto žaliavų kainos: „Dėl to šiuo metu daugelis maisto produktų yra nepabrangę arba net pigesni, nei buvo prieš metus. Tai toks gana retas reiškinys, kuomet maistas visiškai nebrangsta.“
Anot analitikų, nors vasarą kainos įprastai mažėja pardavėjams išparduodant sezonines prekes ar atpigus vaisiams ir daržovėms, mėnesio infliacija nestebina, kadangi nuo liepos pabrango elektra ir gamtinės dujos.
„Paprastai liepa išvis nepasižymi infliaciniais procesais, tai yra toks vangus, ramus mėnuo. Bet natūralu, kad šito mėnesio infliaciją veikia reguliuojamos kainos: elektros ir gamtinių dujų kainų įtaka. Degalų kainų padidėjimas, matyt, irgi prisidėjo“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Valstybės duomenų agentūra trečiadienį paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija – liepą, palyginti su 2025 metų liepa – siekė 5,6 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija – paskutinius 12 mėnesių palyginti su atitinkamu laiku prieš metus – siekė 4,1 procento.
Išankstiniais duomenimis, mėnesio infliacija – liepą, palyginti su birželiu – siekė 0,3 procento.
