Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras: pristatytos priemonės skendimų skaičiui mažinti
Kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla vaikams ar nemokantiems plaukti žmonėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistika rodo kitą vaizdą – dažniausia skendimo auka Lietuvoje yra vidutinio amžiaus vyras, o viena dažniausių nelaimių priežasčių – savo galimybių pervertinimas.
Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kiekviena žmogaus netektis – ne tik statistika, bet ir neišmatuojamas skausmas šeimoms. „Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog būtina pasirūpinti savimi ir tais, kurie yra šalia, laikytis saugaus elgesio taisyklių. Kartais žmonės neįvertina savo jėgų ar situacijos, o pasekmės gali būti labai skaudžios. Mūsų pareiga – ne tik reaguoti į nelaimes, bet ir užkirsti joms kelią per sąmoningumą, atsakomybę ir rūpestį vieni kitais“, – sako vidaus reikalų ministras.
Prasidėjus maudymosi sezonui PAGD pristatė pagrindines nacionalinio skendimų skaičiaus Lietuvoje mažinimo veiksmų plano kryptis. Vidaus reikalų ministerijai skiriant daug dėmesio skendimų prevencijai, parengtas nacionalinis veiksmų planas artimiausiu metu bus teikiamas derinimui bei tvirtinimui. Plane keliamas tikslas iki 2035 metų nuskendusiųjų skaičių sumažinti iki 13 žmonių per metus – beveik aštuonis kartus mažiau nei dabar.
13 žūčių per metus – tarpinis, tačiau ambicingas tikslas. Ilgalaikė siekiamybė – nulis gyvybių, prarastų vandenyje.
„Dažniausia skendimo auka Lietuvoje nėra vaikas ar žmogus, nemokantis plaukti. Dažniausiai tai vidutinio amžiaus žmogus, kuris buvo įsitikinęs, kad situaciją kontroliuoja. Būtent todėl didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ne tik gelbėjimui, bet ir prevencijai. Mūsų tikslas – kad saugaus elgesio prie vandens įgūdžiai taptų tokie pat įprasti kaip saugos diržo prisisegimas automobilyje. Jei norime mažinti skendimų skaičių, turime pradėti nuo žmonių įpročių, žinių ir atsakomybės už save bei šalia esančius“, – sako PAGD direktorius Renatas Požėla.
Dažniausia auka – vidutinio amžiaus vyras, nelaimės dažniausiai įvyksta netoli namų
PAGD duomenimis, per pastaruosius dešimt metų (2016–2025 m.) ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 1235 nuskendusius žmones, beveik kas antras žmogus nuskendo vasaros metu (514 gyventojų, arba 41,6 proc.). Per dešimtmetį vanduo pasiglemžė ir 57 vaikų gyvybes.
2025 m. ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 vaikus, bei išgelbėjo 41 gyventoją. Daugiausia nuskendusių žmonių ugniagesiai gelbėtojai pernai ištraukė Vilniaus (19 žmonių), Kauno (17) ir Klaipėdos (14) apskrityse.
Vien pernai vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 31 skenduolį, iš jų 5 vaikus, ir išgelbėjo 16 gyventojų. Daugiausia žmonių nuskendo birželį – 13, liepą – 10, rugpjūtį – 8.
Dažniausiai skenduolius teko traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ugniagesių gelbėtojų ištrauktų nuskendusių žmonių, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.
Nelaimės dažniausiai įvyksta ne kurortuose ar prie jūros, o žmonėms gerai pažįstamose vietose – tvenkiniuose, upėse ar ežeruose netoli namų. Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose.
Specialistų teigimu, pagrindinės skendimų priežastys nesikeičia jau daugelį metų – savo galimybių pervertinimas, rizikingas elgesys, alkoholio vartojimas, šokinėjimas į vandenį nežinomose vietose bei vaikų palikimas be priežiūros.
Jeigu nieko nekeisime, per artimiausią dešimtmetį vanduo Lietuvoje gali nusinešti dar daugiau nei tūkstantį gyvybių. PAGD kartu su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis (Visuomenės sveikatos biurais, gelbėtojais paplūdimiuose ir pan.) kasmet vykdo prevencines akcijas prie vandens telkinių, organizuoja visuomenės švietimo iniciatyvas ir nuolat primena saugaus elgesio taisykles. Tačiau statistika rodo, kad vien gelbėjimo tarnybų pastangų nepakanka. Siekiant esminių pokyčių, skendimų prevencija turi tapti bendru valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių ir pačių gyventojų darbu“, – sako PAGD vadovas.
Kiekvienas vaikas turėtų išmokti plaukti
Naujajame veiksmų plane numatytos keturios pagrindinės kryptys: visuomenės švietimas, saugesnė infrastruktūra prie vandens telkinių, teisiniai ir organizaciniai sprendimai bei savižudybių prie vandens prevencija.
Vienas svarbiausių tikslų – sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui Lietuvoje išmokti plaukti. Taip pat planuojama plėsti pirmosios pagalbos ir gaivinimo mokymus, sudaryti pavojingiausių vandens telkinių ir skendimų vietų žemėlapį bei stiprinti saugumo infrastruktūrą prie vandens telkinių.
Nė viena gelbėjimo tarnyba negali būti greitesnė už nelaimę, todėl svarbiausia priemonė mažinant skendimų skaičių išlieka prevencija, žinios ir atsakingi sprendimai dar prieš įžengiant į vandenį.
