Daukšių aerodromo ateitis: ar buvusi karinė teritorija taps botaniniu draustiniu?
Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, Daukšių karinio aerodromo teritorijoje po truputį bręsta istorinio masto gamtosauginis projektas. Kol praeivio akis čia mato tik apleistus pylimus ir piktžoles, mokslininkas, pedagogas ir aplinkosaugos aktyvistas Mindaugas Nefas daro viską, kad apsaugotų aerodromo teritorijoje atrastą grynų gryniausią „botaninį auksą“. Tačiau kelias į šio lobyno apsaugą nėra toks jau lengvas. Kaip visada, biurokratijos čia netrūksta, laimė tik, kad kai kurie yra pasirengę pralaužti jos kurčias ir aklas sienas bei nudirbti darbą, kurį, šiaip jau pagalvojus, galėtų nudirbti patys Kėdainių valdininkai, o ne žmonės iš kitų miestų.
Daukšių aerodrome auga itin retas augalas
Kaune gyvenantis, nepaliaujamai istorija, gamta ir aplinkosauga besidomintis Mindaugas Nefas Kėdainių rajono savivaldybei dar kovo pradžioje pateikė oficialų siūlymą – Daukšių aerodromo teritorijoje įsteigti botaninį draustinį. Kodėl būtent čia? Atsakymas slypi unikaliose orchidėjose, kurios, pasirodo, rado namus ten, kur anksčiau kilo ir leidosi kariniai lėktuvai.
„Kodėl būtent toje vietoje aš labai noriu, kad būtų įsteigtas draustinis? Ogi dėl to, kad tai yra pati didžiausia Lietuvoje vienos iš labai retų orchidėjų rūšių radavietė“, – sako M. Nefas. Jo nustatyta ypač retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų tam tikros rūšies orchidėjų populiacija yra unikali ne tik mūsų rajono, bet ir visos šalies mastu.
Paradoksalu, tačiau būtent žmogaus rankomis sukurtas karinis paveldas – supilti inžineriniai pylimai – sukūrė dirbtinius šlaitus su atidengtu kalkingu gruntu, kuris yra gyvybiškai būtinas šioms lepioms gėlėms.
„Šios orchidėjos negali augti bet kur, joms reikia specialaus grybo žemėje, specifinio grunto“, – aiškina M. Nefas.
Net ir labai norint, šių orchidėjų savo namų kieme neužauginsi. Tačiau šios retos orchidėjos, nors ir pačios vienos būtų pakankama priežastis čia steigti draustinį, net nėra vienintelė šios teritorijos retenybė. Aerodromo teritorijoje rasta ir fiksuota mažiausiai keturios gegužraibinių augalų rūšys bei itin reti paukščiai.
Ko reikalauja savivaldybė?
Nors M. Nefo iniciatyva atrodo kaip dovana savivaldybei, pastaroji į tai žiūri biurokratiniu žvilgsniu. Savivaldybės administracija M. Nefui atsakė, kad jo pateiktas pasiūlymas „negali būti nagrinėjamas“, nes neatitinka nustatytų tvarkos aprašų.
Valdininkai iš iniciatoriaus reikalauja milžiniško informacijos kiekio – teritorijos schemų ne mažesniu kaip 1:10 000 masteliu, pagrindimo pagal visus saugomų teritorijų steigimo kriterijus, informacijos apie žemės savininkų skaičių, sklypų dydį ir netgi detalaus veiklų, darančių žalą, sąrašo. Maža to, reikalaujama tyrimų ir stebėsenos išvadų, ekspertinio vertinimo.
Tiesa, M. Nefas į šiuos reikalavimus žiūri ramiai: „Tai yra standartinė tvarka, nes ir centrinei valdžiai teikiant siūlymą, irgi yra tie patys reikalavimai. Savivaldybė tiesiog nusikopijavusi tą pačią tvarką ir įsidėjusi pas save. Tas mano raštas Kėdainių rajono savivaldybei buvo pradinis – norėjau sužinoti, ką savivaldybė mano šiuo klausimu, sužinoti, ar tikrai tiksliai tų pačių dokumentų jiems reikia.“
Dabar aktyvistas kartu su pažįstamais mokslininkais, ornitologais ir botanikais ruošia galutinį dokumentų paketą. O jį paruošti užtruks, nes jis reikalauja daugybės žmogiškųjų ir laiko resursų.
„Gali taip pasirodyti, esą, kas čia yra, keli dokumentai. Tačiau iš tiesų tai labai ilgas procesas. Vien jau registracija visokių augalų kiek laiko užtrunka“, – sako M. Nefas.
Tiesa, čia labai padeda tai, kad Mindaugas Nefas gamtosauginėje padangėje nėra naujokas. Nors pats kuklinasi ir sako, kad savo darbų nėra linkęs viešinti, visgi pripažįsta, kad jo sąskaitoje – ne vienas sėkmingas gamtos apsaugos projektas. Jis yra prisidėjęs prie kelių draustinių plėtros Kėdainių rajone, o jo dėka čia netgi atrasta nauja augalų rūšis, kurios artimiausia radavietė yra už daugiau nei 500 kilometrų.
Deja, jo patirtis ne kartą parodė, kad savivaldybės neretai priešinasi tokioms gamtosauginėms iniciatyvoms, todėl jis nesustoja ir yra pasiruošęs, jei tik reikės, eiti iki aukščiausių valstybinių institucijų.
Kelias lieka, pievos judinti negalima
Vienas didžiausių nuogąstavimų, kylančių dėl draustinių steigimo, yra galimi ribojimai vietos gyventojams. Taip pat kyla pagrįstų klausimų ir dėl pačios aerodromo teritorijos, kelio, planų ten įrengti lenktynių trasą. Galų gale, kas bus, jei jo prisireiks Krašto apsaugos ministerijai, kariuomenei?
M. Nefas skuba nuraminti – draustinis nereiškia aklino tvorų aptvėrimo, tačiau tai reiškia pabaigą niokojančiai veiklai.
Daukšių aerodromo teritorijoje jau dabar nustatytos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos. „Aš jau esu užbėgęs už akių kažkokiam tos teritorijos niokojimui. Yra nustatytos specialiosios sąlygos, aerodromo teritorijoje esančiose pievose bet kokia veikla yra draudžiama“, – sako Mindaugas.
Tai reiškia, kad planai čia įrengti, pavyzdžiui, didžiulius saulės elektrinių parkus ar automobilių driftui skirtas trasas, turės likti tik popieriuje.
„Ten norėjo daryti trasą driftui, apylinkėse apie tai kalbama daug metų. Bet jeigu jie norėtų kažką daryti, tai tik ant kelio (betono), bet ne į pievos pusę. Į pievą plėstis niekas nebeleis“, – griežtai nukerta iniciatorius.
Taigi, esamas kelias ir betoninė infrastruktūra gali būti naudojami, tačiau gamtiniu požiūriu neįkainojamos pievos bus neliečiamos.
Lietuva turi gamtosauginių prievolių ES
Kodėl savivaldybė turėtų ne tik priimti M. Nefo raštus ir siūlymus, bet ir galėtų pati skubintis jam padėti? Ne dėl to, kad, rodosi, kauniečiams Kėdainių gamtos išsaugojimas rūpi labiau nei mūsų pačių krašto žmonėms. Atsakymas slypi tarptautiniuose Lietuvos įsipareigojimuose. ES Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. įpareigoja valstybes nares saugomomis teritorijomis paskelbti bent 30 proc. sausumos plotų, iš kurių 10 proc. turėtų būti taikoma griežta apsauga.
Lietuva, siekdama šių tikslų, privalo ne tik saugoti esamus miškus, bet ir atkurti nykstančias buveines. Daukšių aerodromo atvejis idealiai atitinka ES „Žaliojo kurso“ prioritetus. Tokios teritorijos yra ne tik gamtos apsauga, bet ir galimybė savivaldybei pritraukti valstybės bei ES finansavimą gamtotvarkos darbams, kurie gali siekti šimtus tūkstančių eurų.
„Valstybei tai labai aktualu. Mes esame Europos Sąjungos įpareigoti kuo daugiau draustinių turėti. Ten pinigų sumos tikrai didelės – po du šimtus tūkstančių ir daugiau skiriama vien tam, kad būtų parengti draustinių projektai ir įkurtos apsauginės zonos“, – pabrėžia M. Nefas.
Ką tai reiškia? Ogi solidžias ES investicijas savivaldybei, gražiai sutvarkytą aplinką, dar vieną vietą, kuria Kėdainiai galės didžiuotis. Rodos, tik imk, daryk ir džiaukis.
Kodėl rūpi kauniečiams, bet ne kėdainiečiams?
Kaip sakoma, savam krašte pranašu nebūsi. Tad gal dėl to iniciatyvos išsaugoti itin retus augalus Kėdainių rajone įsteigiant draustinį ėmėsi žmogus iš Kauno. Nors, šiaip jau pagalvojus, Kėdainių rajono savivaldybė turi Aplinkosaugos skyrių, specialistus, kurie lyg ir turėtų žinoti kiekvieną rajono vertingą lopinėlį. Kodėl iki šiol buvo „sėdima ant aukso puodo“ ir nieko nedaroma?
Daukšių aerodromas metų metus buvo laikomas apleista teritorija, kurioje vešėjo invaziniai lubinai ir Sosnovskio barščiai, keliantys mirtiną pavojų unikalioms orchidėjoms. Maža to, aerodromo teritorija buvo tapusi ir pačių kėdainiečių šiukšlių, padangų išmetimo vieta. Ar jie bent pagalvojo, kokį gamtosauginį lobį jie niokojo, patingėdami nuvežti padangas į sąvartyną? Pagailėdami susimokėti už padangų utilizavimą? Padangų kalnai ten atsirado juk ne vieno žmogaus pastangomis…
Jei ne kauniečio M. Nefo užsispyrimas, ši unikali augalų populiacija galėjo tiesiog išnykti dėl natūralių kitų augalų, krūmynų užžėlimo arba dėl neapgalvotos ūkinės veiklos.
Mindaugas Nefas per artimiausias savaites pateiks visus specialistų surinktus ir savivaldybės reikalautus duomenis bei dokumentus. Tai bus lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar Kėdainių krašto valdžia sugebės pakilti virš biurokratinių procedūrų ir padėti išsaugoti tai, ką Kėdainiai turi vertingiausio, ar ir toliau lauks, kol gamtinius lobynus sutvarkys kas nors kitas.
