N. Mačiulis: pagrindinė kitų metų infliacijos rizika – maisto kainos

Kitų metų vidutinės metinės infliacijos prognozę 0,3 punkto – iki 2,8 proc. didinantis analitikas, ekonomistas N. Mačiulis sako, kad pagrindinė infliacijos rizika – numatomas maisto kainų augimas.

„Besikaupianti rizika yra maisto produktai, kurie šiuo metu yra pigesni (....), bet matome jau dėl brangesnės energijos, dėl tiekimo grandinių sutrikimų, dėl brangesnių transportavimo sąnaudų kyla grūdų kainos“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Dar turint omeny ir milžiniškus gaisrus, sunaikintus pasėlius, galimus sutrikimus iš Ukrainos ir Rusijos eksporto turbūt čia yra viena iš pagrindinių infliacinių rizikų 2027 metams – tai yra daug didesnis maisto prekių brangimas negu matėme šiuo metu“, – pridūrė jis.

N. Mačiulio teigimu, ypač kilo kukurūzų ir kviečių kainos – jie apie 10 proc. brangesni nei metų pradžioje.

Anot ekonomisto, maisto prekės šiuo metu kainuoja tiek pat, kiek prieš metus: „Tai gana retas reiškinys, kuomet maisto prekės visiškai nebrangsta.“

Pasak jo, naftos ir dujų ateities sandoriai rodo, kad energija kitais metais turėtų būti pigesnė: „Ten yra milžiniškos rizikos, niekas nežino, kaip atrodys energijos kainos rytoj arba po mėnesio, ar po pusės metų. Bet kol kas žiūrint į ateities sandorius, norisi prognozuoti šiek tiek mažesnę infliaciją.“

„Šiemet dalis gyventojų nejaučia tos infliacijos ir per daug nesinervina dėl to (...), bet čia tas maisto nebrangimo laikotarpis jau greitai baigsis“, – vėliau žurnalistams sakė analitikas.

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu „mažiau džiuginanti“ Lietuvos lyderystė – tai, kad šalies infliacija yra antra didžiausia Europos Sąjungoje (ES): „Mes matome, kad dar pikas ne visai pasiektas ir ji dar padidės, bet kitais metais ji turėtų sumažėti žemiau trijų procentų.“ 

Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę bankas didina 0,1 punkto iki 5,3 proc., o 2027 metų – 0,3 punkto iki 2,8 procento.

Baimės dėl prarandamo konkurencingumo išlieka 

„Swedbank“ nekeičia šių ir kitų metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir mano, kad šiemet ji augs 3 proc., o 2027 metais dėl blėstančio vartojimo ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 procento.

Ekonomikos augimą, anot N. Mačiulio, lemia ne tik vartojimo šuolis, bet ir atsitiesusi pramonė – antrąjį ketvirtį jos augimas buvo sparčiausias ES.

Anot jo, nėra vienos labai sėkmingos pramonės šakos – auga elektronikos, kompiuterinės technikos, maisto, baldų, medienos, gumos, plastikų gamyba. 

„Tačiau baimės dėl prarandamo konkurencingumo išlieka, nes darbo sąnaudos auga sparčiau negu produktyvumas, bet kol kas Lietuva gali pasidžiaugti savo išoriniu konkurencingumu“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, paslaugų eksportas viršija lietuviškos kilmės prekių eksportą, o tai yra teigiamas ženklas: „Matome, kad tai jau yra pažangios ekonomikos bruožas – sumažėjusi priklausomybė nuo pramonės, bet daugiau eksportuojama įvairiausių paslaugų.“