Rusijos kviečių eksportas krito į 16 metų žemumas: uostų blokada jau smaugia ūkininkus

Rusijos kviečių eksporto grandinė patiria vieną didžiausių sukrėtimų per pastaruosius 16 metų – dėl išpuolių prieš Juodosios ir Azovo jūrų uostų infrastruktūrą rugpjūtį iš šalies gali būti išgabenta tik apie 2,2 mln. tonų kviečių. Tai būtų maždaug perpus mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir vienas prasčiausių rugpjūčio rezultatų per pastaruosius 16 metų.

Naujausi rinkos vertinimai rodo, kad sutrikimai gali būti dar didesni: S&P Global rugpjūčio eksportą šiuo metu vertina tik apie 1,8 mln. tonų.

Pagrindinė problema – Rusijos pietuose susiformavęs logistikos kamštis. Rugpjūčio 12 d. po dronų atakos veiklą sustabdė du svarbūs Novorosijsko grūdų terminalai. Vienas jų – Novorosijsko kepinių produktų gamyklos terminalas – per 2025–2026 prekybos metus išgabeno 6,23 mln. tonų grūdų, todėl jo veiklos sustabdymas smarkiai apribojo vieną svarbiausių Rusijos eksporto koridorių.

Dar anksčiau buvo smarkiai apgadintas ir Tamano uosto grūdų terminalas, kurio metinis pajėgumas siekia apie 5 mln. tonų. Dėl to eksportuotojams liko gerokai mažiau galimybių nukreipti naujo derliaus srautus į užsienio rinkas.

Problema nėra vien techninė. Rusija šiemet susiduria su situacija, kai derlius yra geras, tačiau eksporto infrastruktūra nepajėgia jo pakankamai greitai išvežti. Rusijos grūdų sąjungos vadovas Arkadijus Zločevskis yra įspėjęs, kad 2026 m. derlius gali siekti beveik 140 mln. tonų, tačiau augant atsargoms rinkoje trūksta pirkėjų ir galimybių išgabenti produkciją.

Tai jau tiesiogiai smogia Rusijos ūkininkams. Eksporto kanalams stringant, grūdai kaupiasi vidaus rinkoje, o pardavėjai priversti konkuruoti dėl riboto pirkėjų skaičiaus. Remiantis Rusijos žemės ūkio rinkos dalyvių vertinimais, vidaus grūdų kainos nuo birželio sumažėjo apie 18 proc., o dalis ūkių produkciją parduoda už kainą, kuri nepadengia savikainos. Rusijos grūdų sąjunga įspėja, kad užsitęsus tokiai situacijai žemdirbiams gali pradėti trūkti apyvartinių lėšų kitų metų sėjai.

Eksporto problemos matomos ne tik rugpjūčio prognozėse. Liepą Rusija eksportavo apie 2,03 mln. tonų pagrindinių grūdinių kultūrų – 37,6 proc. mažiau nei prieš metus, kai buvo išgabenta 3,25 mln. tonų. Tuo pat metu geležinkeliu liepą buvo išgabenta apie 2,1 mln. tonų grūdų, 37 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau vien geležinkelio transportas negali kompensuoti prarastų jūrinių pajėgumų.

Eksporto koridoriaus problema dar labiau komplikuojasi dėl augančios rizikos laivybai. Rugpjūčio viduryje buvo pranešta apie išpuolius prieš grūdus gabenančius laivus, o tai didina laivybos, draudimo ir frachto (gabenimo kaina) kaštus. S&P Global vertinimu, grūdų gabenimo iš Juodosios jūros į Egiptą frachto kaina šoktelėjo iki maždaug 70 JAV dolerių už toną.

Tai turi pasekmių ne tik Rusijai. Rusija ir Ukraina kartu patenkina maždaug ketvirtadalį pasaulinės kviečių eksporto pasiūlos, todėl Juodosios jūros logistikos sutrikimai greitai persiduoda į tarptautinę rinką. Reuters skelbia, kad dėl išpuolių prieš Juodosios jūros uostus ir laivus pasauliniai kviečių pirkėjai jau susiduria su tiekimo neapibrėžtumu, o Čikagos kviečių ateities sandoriai nuo liepos pradžios buvo pabrangę daugiau kaip 17 proc.

Ypač jautri situacija valstybėse, kurios tradiciškai priklauso nuo Juodosios jūros regiono grūdų. Egiptas, didžiausias pasaulyje kviečių importuotojas, 2026 m. pirmąjį pusmetį daugiau kaip 82 proc. kviečių gavo iš Rusijos ir Ukrainos. Todėl ilgesnis eksporto sutrikimas gali priversti pirkėjus ieškoti alternatyvių tiekėjų Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ar kitose rinkose, kur logistika ir grūdų kaina yra didesnė.

Paradoksalu, tačiau Rusijai šis smūgis tenka tuo metu, kai šalis fiksuoja gausų naujo sezono derlių. Tai reiškia, kad problema tampa ne grūdų gamyba, o jų pardavimas. Jei uostų veikla nebus atkurta, elevatoriai ir sandėliai bus vis labiau apkrauti, vidaus kainos (pavyzdžiui, miltų, kepinių ir pan.) mažės, o ūkininkai negaus pajamų.