Praėjusią savaitę pakilus vėjui elektros kaina Lietuvoje sumažėjo

Praėjusią savaitę daugiau nei dvigubai išaugus vėjo elektrinių gamybai, Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 41 proc. iki 94 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Skelbiama, kad spalio 19–25 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ biržų Lietuvos kainų zonoje sumažėjo nuo 159 iki 94 eurų už MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, Estijoje ji siekė 71 eurą už MWh, o Lenkijoje – 167 eurus už MWh.

„Nors gamtinių dujų kainos viršijo 90 eurų už MWh ribą ir didino šiluminių elektrinių gamybos kaštus, brangesnėms dujų elektrinėms beveik nebuvo poreikio veikti – gausi vėjo generacija padengė didesnę elektros paklausos dalį“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Bendrovės duomenimis, elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 278 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 88 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 245 GWh – 50 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 163 GWh.

Daugiausia elektros energijos šalyje gamino vėjo jėgainės, jų gamyba padidėjo 112 proc. iki 172 GWh. 

Tuo metu saulės elektrinių generacija sumažėjo 27 proc. iki 23 GWh, hidroelektrinės pagamino 19 GWh, šiluminės jėgainės – 16 GWh, o kitos elektrinės – 14 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 70 proc., saulės elektrinės – 9 proc., hidroelektrinės – 8 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Bendras elektros importo kiekis per savaitę sumažėjo 39 proc. iki 85 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 45 proc. importuoti iš Švedijos, 53 proc. – iš Latvijos, o 2 proc. – iš Lenkijos. 

Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 150 proc. iki 64 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 47 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 36 proc. – į Švediją, o likę 17 proc. – į Latviją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 82 proc. Lenkijos ir 5 proc. Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 20 proc. Švedijos ir 33 proc. Lietuvos kryptimis.