Bearimė žemdirbystė – patirtis ir iššūkiai. Apie tai kalbėta Konsultavimo tarnybos organizuotoje konferencijoje. 

Dažnai kalbant apie didžiausius bearimės žemdirbystės pliusus teigiama, kad taip ūkininkaujant išsaugoma gera dirvožemio ir vandens būklė, dirvožemio biologinė įvairovė, taip pat prisidedama prie klimato kaitos mažinimo. Žinoma, jei paisoma tausojamosios žemdirbystės principų: tinkamos augalų kaitos, sėjomainos, auginami tarpiniai pasėliai žaliajai trąšai. Tačiau taip ūkininkaujant yra nemažai problemų ir iššūkių, kuriuos sprendžiant dažniausiai tenka mokytis iš savų klaidų, tad ne vienas „nautilininkas“ sako, kad ši technologija – tik stiprių nervų ūkininkams. Apie patirtis ir iššūkius kalbėta Konsultavimo tarnybos organizuotoje konferencijoje „Beariminė žemdirbystė: patyrimas, praktika ir iššūkiai“.

O patirčių šįkart buvo tikrai gausu, nes Konsultavimo tarnybos įgyvendinamo projekto „Beariminės žemdirbystės technologijose taikomų priemonių įtaka dirvožemio derlumo didinimui, drėgmės taupymui ir maisto medžiagų prieinamumui“ idėjos dėl bandymų temų ir kilo diskutuojant ūkininkų pasidalinimo patirtimi grupėse, kuriose dalyvavo beveik trys dešimtys žemdirbių iš Raseinių, Kelmės, Šakių ir Šalčininkų rajonų. O kad tema aktuali, parodė ir dalyvių gausa – į konferenciją atvyko per šimtas ūkininkų ir konsultantų.
Konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų ir projekto vadovas Rimas Magyla sakė, kad 8 skirtinguose regionuose įrengtuose demonstraciniuose ūkiuose konsultantai beveik dvejus metus stebėjo organinių granuliuotų trąšų, paskleidžiamų su sėkla, efektyvumą augalams, biologinių produktų įtaką augalų augimui ir augalinių liekanų mineralizavimui / humifikavimui, skirtingų tarpinių augalų įtaką po jų augantiems augalams ir dirvožemiui.
Tiesa, pasak projekto vadovo, bandymai dar bus tęsiami. Tad išsamūs rezultatai bus publikuojami parengtose rekomendacijose. Kai kuriomis jų projekto vadovas pasidalijo, pvz., su sėkla organines granuliuotas trąšas berti ne daugiau kaip 200 kg/ha norma, o naudojant nedidelėmis normomis (200–300 kg/ha), galima azotininių trąšų normą mažinti iki 10 proc. Organinių granuliuotų trąšų efektui kultūriniams augalams ir dirvožemiui gauti rekomenduojama naudoti didesnes normas (500 kg/ha) išberiant pakrikai.
Apibendrindamas biologinių produktų naudojimo bandymų rezultatus, R. Magyla informavo, kad vasarinių kviečių derlius padidėjo 20–27 proc., vasarinių miežių derliaus priedas buvo 2–14 proc., o žirnių pasėlyje biologiniai produktai, purkšti per dirvožemį/lapus, parodė iki 13 proc. siekti galintį derliaus priedą. Biologiniais produktais apvėlus sėklas, vidutiniškai gautas 9–11 % derliaus priedas pupų-vikių mišinyje ir 3–15 proc. žirnių lauke.
Na, o kad tarpinių augalų auginimas ypač aktualus beariminėje technologijoje, jau sakyti nebereikia. Buvo aptartos tarpinių augalų sėjos ir išsivystymo įtaka nitratinio azoto kiekiui.