Seimas patvirtino Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai.

Sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, žvejybos, miško kirtimo ar atkūrimo reikalavimų nesilaikymą. Pagal pažeidimo mastą diferencijuotos baudos už ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.

Fiziniams asmenims nustatyta atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą vykdant transporto priemonių techninę priežiūrą ar remontą, o juridiniams asmenims – už želdynų apsaugos pažeidimus, neteisėtą ar pažeidžiant nustatytus reikalavimus laukinių gyvūnų laikymą ir prekybą, netinkamą invazinių rūšių, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą, neteisėtą fluorintų dujų įvežimą.

Šie pakeitimai, išskyrus atsakomybės įtvirtinimą už požeminio vandens gręžinių neįregistravimą žemės gelmių registre, įsigalios nuo šių metų liepos 2 d. Pakeitimas dėl požeminio vandens gręžinių neįregistravimo Žemės gelmių registre įsigalios pasibaigus 3 metų amnestijos laikotarpiui – 2025 m. gegužės 1 d.

Taip pat sugriežtinta atsakomybė už pakartotinai padarytus nusižengimus, o siekiant stiprinti atgrasomąjį poveikį juridinių asmenų atžvilgiu, numatyta galimybė konfiskuoti jų neteisėtai įgytą turtą, pažeidimo padarymo įrankį ar gautas pajamas.

Pavyzdžiui, sugriežtinus juridinių asmenų atsakomybę už nelegalų atliekų vežimą, išmetimą į aplinką – atsirado galimybės konfiskuoti pažeidimo metu naudotas transporto ir kitas priemones ne tik iš fizinių asmenų, kaip buvo iki šiol, bet ir iš juridinių asmenų.

Įgyvendinant 2024 m. vasario 7 d. priimtą ES reglamentą padidintos baudos už neteisėtą fluorintų dujų įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos (vėsinimo, užšaldymo prietaisai, oro kondicionavimo, gaisro gesinimo, elektros skirstymo įrenginiai) eksploatavimą.

Bus galima skirti baudas ir nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už tai iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta.

Diferencijuotos baudos už veiklos vykdymą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, negavus aplinkosauginio leidimo ar neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio, jei tai privaloma padaryti.

Dar vienas svarbus pakeitimas – sugriežtinta atsakomybė už prievolės atkurti mišką nevykdymą, Taip pat už medienos ištraukimą draudžiamu metu, neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimą leidimui kirsti mišką gauti taikant baudas ir konfiskuojant nusižengimo padarymo įrankius, priemones ar gautas pajamas.

Baudos už mėgėjų ir verslinės žvejybos pažeidimus padidintos iki 5 kartų, numatant pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, o už šiurkščius pažeidimus ir galimybę konfiskuoti pažeidimo padarymo priemones.

Baudos už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis padidintos nuo 1,5 iki 10 kartų priklausomai nuo pažeidimo masto ir žalos aplinkai.

Norint sumažinti atvejus, kai laukiniai gyvūnai įsigyjami, laikomi nelaisvėje, jais prekiaujama neteisėtai, už šias veikas sugriežtinta atsakomybė, susiejant ją su patiriamomis valstybės išlaidomis konfiskuotų gyvūnų priežiūrai, laikymui, prekiautojų gaunamomis iš nelegalios prekybos pajamomis.

Dabar asmuo už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą turi sumokėti simbolinę baudą nuo 30 iki 300 eurų, o, pavyzdžiui, konfiskuoto tigro išlaikymas kainuoja tūkstančius eurų – voljero įrengimas, pašarai, gydymas, priežiūra ir pan. Tokia maža bauda pažeidėjų neatgraso, todėl apatinė jos riba padidinta 2,6 karto, viršutinė – 6,6 karto (nuo 80 iki 2 tūkst. eurų).

Iki šiol juridiniams asmenims, kurie neteisėtai laiko nelaisvėje laukinius gyvūnus, atsakomybė už tai teisės aktuose nebuvo nustatyta, ir jie likdavo nenubausti. Įsigaliojus šiems pakeitimams atsiras galimybė už šiuos pažeidimus taikyti ne tik baudas, bet ir konfiskuoti neteisėtai ar netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus.

Padidintos baudos ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą arba jei kovai su jomis netaikomos nustatytos priemonės, jos taikomos netinkamai. Dėl silpno atgrasomojo poveikio šios rūšys toliau platinamos ir padaro didžiulę žalą gamtai, žemės ūkiui, jų naikinimas brangiai kainuoja.

Kitas aktualus pokytis – juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už želdynų ir želdinių žalojimą, neteisėtą jų šalinimą. Ši problema išlieka opi, ypač miestuose, kai su želdinių ir želdynų šalinimu ar sunaikinimu susijusius pažeidimus padaro statybų bendrovės. Iki šiol atsakomybė už želdynų sunaikinimą ar pašalinimą buvo numatyta tik fiziniams asmenims.

Nustatytos baudos už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą tikintis paskatinti juos įteisinti arba nenaudojamus gręžinius tamponuoti apsaugant vandens išteklius nuo galimo užteršimo.

Atsakomybė už mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą nustatyta ir fiziniams asmenims, iki šiol ji buvo nustatyta tik juridiniams asmenims.

Tikimasi, kad baudų, kurios nekeistos jau daugiau kaip 13 metų, peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už veikas, už kurias jos nebuvo taikomos, sudarytos galimybės už šiurkščius pažeidimus konfiskuoti juridinių asmenų neteisėtai įgytą turtą, pažeidimo padarymo įrankį ar gautas pajamas, leis sumažinti nusižengimų skaičių. Taip pat prisidės, kad būtų įgyvendinti nacionaliniai bei tarptautiniai tikslai bioįvairovės, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo, atliekų tvarkymo, miškų atkūrimo, vandens ir oro taršos mažinimo, klimato kaitos srityse.