G. Stanišauskas: A. Palionio eros pabaiga ir išbandymas naujai valdžiai

Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) nusprendus keisti koalicijos sudėtį ir į „Nemuno aušros“ vietą kviestis Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, paskutines savaites savo poste skaičiuoja ir dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Susiderėta, kad „Vardan Lietuvos“ naujoje vyriausybėje turėtų atitekti Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Minimas vienintelis galimas A. Palionio įpėdinis. Juo esą turėtų tapti demokratas Kęstutis Mažeika, jau ne vienerius metus dirbantis Seimo Kaimo reikalų komitete.

Jo žinios apie žemės ūkio problemas, iš pažiūros, yra pakankamai gilios. Parlamentaras ne kartą kėlė ūkininkams rūpimus klausimus. Turi veterinarijos gydytojo išsimokslinimą, nuo 2009 metų ūkininkavo (užsiėmė augalininkyste, bitininkyste, dekoratyviniais paukščiais). Be to, 2019-2020 m. dirbo ir aplinkos ministru. Taigi, kandidatas į naujus ministrus – kvalifikuotas, o politinis stažas solidus.

Tinkamą K. Mažeikos kvalifikaciją įvertino ir A. Palionis, nors kam įdomi nuomonė ministro, kurio darbuose proveržio nebuvo matyti...

Ir nors A. Palionis savo poste dar šiek tiek užsiliks, vertėtų stebėti, kokie jo įsakymai bus netrukus pasirašyti. Tikriausiai prisimenate, kad paskutinėmis savo ministeriavimo dienomis konservatorius Kazys Starkevičius paskyrė Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) vadovu Jurijų Kornijenko. Kaip žinoma, vėliau aplink jį kilo neregėtos korupcijos skandalas, paskandinęs ir K. Starkevičių, ir Saulių Skvernelį.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pokalbyje pas Arną Klivečką neįžvelgė klaidų „Nemuno aušros“ ministerijose. „Tiek Žemės ūkio ministerijoje, tiek Aplinkos ministerijoje, tai vėlgi, mes atstovėjome savo poziciją. Ir jeigu žiūrėsime iš ūkininkų, kur sulaukėme tas pačias padėkas iš bendruomenių, tai yra taip“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Tačiau ką galima pasakyti apie A. Palionio darbus. Nėra jokių esminių darbų, kuriais pastarasis galėtų pasigirti. O padėkų iš bendruomenių išties gali sulaukti. Ypač, kai jų veiklai atseikėji 80 000 eurų, ar ne? Būtent bendruomenių „sužadėtuvės“ su valdžia, mano galva, buvo viena A. Palionio sėkmių ir bendruomenės nesėkmių. Juk Lietuvos pieno gamintojų asociacijos proteste mes jau matėme gal tik apie 50 „protestuotojų“ su ministru tribūnoje. Tai rodo ką? Nusivylimą ar nemokėjimą mobilizuoti protestui? Bet būtent tai simbolizuoja visą A. Palionio trumpą epochą ir gilėjančią krizę pačioje bendruomenėje.

Organizacijų priklausymas nuo valdžios yra be galo pavojingas reiškinys pačiai bendruomenei, nes reikia suprasti, kad A. Palionis – politikas. Palankumo medžioklė – jo darbo frontas.  

Iš pradžių daug vilčių teikusio „aušriečio“ A. Palionio vadovavimo Žemės ūkio ministerijai metu netruko skandalų, pradedant to paties VAT buvusio vadovo J. Kornijenko paskatinimu „už viršytus lūkesčius“, suvėluotais 20 mln. eurų ūkininkams už jau paruoštus projektus, metų pabaigoje skirtas premijas tarnautojams ir savo politinei komandai, ir baigiant dovanų kuponų pirkimu darbuotojų skatinimui bei nesugebėjimu susitvarkyti su krizėmis įvairiuose žemės ūkio sektoriuose.

Ar dar prisimenate, kuo baigėsi „Lietuvos žirgyno“ reikalai? O kaip baigsis pradėtas auditas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje? Net speciali vyriausybinė komisija nerado jokių nusižengimų VMVT vadovės A. Mikalauskienės veiksmuose. Tai koks visų tų darbų rezultatas, išvadas galite pasidaryti patys.

Verta pabrėžti, kad A. Palionis paveldėjo daugybę savo pirmtakų problemų. Vieną jų – mėšlo tvarkymo planus (dėl kurių daugiausiai kentėjo gyvulininkystės ūkiai) – galiausiai išsprendė. Ir to nenuneigsi.  

Tačiau ministerija iki šiol neturi net kanclerio – būtino asmens vyriausybės žinybų tarpinstituciniuose bendravimuose, ŽŪM vidaus darbams koordinuoti ir tvarkyti. Ilgą laiką joje nebuvo net viceministro, kuriuo neseniai tapo patyręs technokratas Rolandas Taraškevičius. Ir jei kartu su politiniais vėjais R. Taraškevičius netęs veiklos ŽŪM naujo ministro komandoje, bus išties praradimas Lietuvai.

Sakysite, ministras A. Palionis susirūpino pieno krize? O ką jis nuveikė be šnekų ir susirūpinimo? Nuo 2025 m. spalio iki šių metų gegužės pieno ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo 982. Nors ūkių traukimasis iš rinkos „atitiko vidurkį“, nelygu, koks ministras, vis dėl to pieno supirkimo kainos per tą laiką krito drastiškai. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje kainų vidurkis susitraukė nuo 49,24 Eur/100 kg iki 35,56 Eur/100 kg. Ir čia mes kalbame apie vidurkį, nes smulkūs gamintojai kalba apie 10-13 centų kainą už kg.

Suprantama, kad ne A. Palionis reguliuoja pieno supirkimo kainas, bet politikos formavimas daro tam didžiulę įtaką, pradedant taisyklėmis ir baigiant realia valstybės pagalba ūkiams. Kalbų apie Lietuvos pieno gamintojų nuostolių kompensavimą, keliant problemą Europos Komisijos lygiu, irgi buvo daug. Bet vėlgi – tik kalbų.

Pieno įstatymo vis dar nėra (o juk A. Palionis kalbėjo, kad jau, jau, tuoj priims), Maisto tarybos posėdžiai – tarsi draugelių pasisėdėjimai. Vietoje kompensacijų žemdirbiams, siūloma jiems nuostolius pasidengti paskolomis iš ILTE. Tai ne tas kelias, kuriuo turėtų eiti žemės ūkio ministras. 

Ir jei dar prieš pora metų grūdų augintojai galėjo jaustis tarsi privilegijuotais, net šiandien jie nebeištveria dirbti rentabiliai. Grūdų kainos žemumose, trąšų ir dyzelino kainos – aukštumose. Ne iš vieno žemdirbio girdžiu, kad jis užsėjo tik pusė anksčiu planuotų plotų. Kiti išeitį randa net išnuomodami dešimtmečiams savo žemes vėjo jėgainių ar saulės elektrinių statytojams.  

Viską apie politiko darbus pasako ir tai, kaip jis sugeba komunikuoti su visuomene, nes nesusitvarkius šio darbo baro – paprastos klaidos virsta giliomis komunikacinėmis krizėmis, kurias vėliau lydi viena klaida po kitos vykdant realų darbą.

ŽŪM arba nėra komunikacijos specialistų, arba ten dirba diletantai. Pavyzdžiui, tik tapus A. Palioniui ministru, buvo suorganizuoti pusryčiai su žurnalistais. „Agrobitė“, žinoma, tiems pusryčiams paruošė galbūt ne tokių skanių užkandžių klausimų pavidalu. Po to renginio daugiau tokių susitikimų nebebuvo, nors anksčiau ŽŪM žurnalistus kviesdavosi kas pusmetį, kad sudėtų taškus ant problemų ir pamėgintų paaiškinti situaciją.

Pieno krizė niekur nedings, o trąšų kainos išliks tokios pat aukštos net kai A. Palionis pasitrauks. Niekas nepajudins nė piršto, jei patys ūkininkai nesiims iniciatyvos.

Čia ir naujasis ministras atsidurs kryžkelėje – tęsti „palionišką“ strategiją ir ramiai žiūrėti, kaip išsiparduoda ūkiai – ne tik pieno, bet jau ir augalininkystės. Ar visgi imtis to nedėkingo darbo – tai yra dirbti. Dirbti tam, ką Seimas pripažino strategiškai svarbiu sektoriumi – žemės ūkiui.

Tai kartu ir didžiulė galimybė demokratų partijai „Vardan Lietuvos“ K. Mažeikos vaidmenyje kažkaip pataisyti politinių dividendų reikalus po skandalo su S. Skverneliu. Deramas dėmesys žemės ūkio problemų sprendimui galėtų gerokai kilstelėti šios partijos reitingus prieš artėjančius savivaldos ir vėlesnius rinkimus.