Praėjusį pirmadienį Švedijos vyriausybė oficialiai paskelbė, kad įvertinusi visus argumentus, o pirmiausi gynybos iššūkius, neduos leidimų 13 planuojamų vėjo jėgainių statybai Baltijos jūroje už Švedijos teritorinių vandenų ribų. Apie tai savaitės pradžioje paskelbė beveik visi didieji Vakarų Europos interneto portalai. Tuo tarpu Lietuvoje – olimpinė ramybė.

Kaip rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“, Švedijos Vyriausybė argumentus stabdyti vėjo jėgainių parkų vystymą priėmė su didelių širdies skausmu. Tačiau negalėjo neišgirsti kariškių balso: „tai yra šiuo metu pavojinga“.

Švedijos Vyriausybė šią baisią naujieną paskelbė pirmadienį per spaudos konferenciją. Gynybos ministras Palas Jonsonas žurnalistams sakė, kad ginkluotosios pajėgos pateikė dokumentus, įodančius, kad vėjo jėgainių parkas sulėtins šalies gebėjimą reaguoti į raketas, bepiločius orlaivius bei potencialiai priešiškų šalių povandeninių laivų veiklą. Švedijos kariškių tyrimas taip pat parodė, kad projektai galėtų reikšmingai trikdyti kariškių naudojamų jutiklių darbą. Vėjo jėgainių bokštai ir besisukančios mentės skleidžia radijo aidą ir kelia kitokius trikdžius.

„Tokioje rimtoje saugumo situacijoje, kokioje dabar yra Švedija, gynybos interesai turi turėti papildomą svorį“, – reporteriams sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.

Ministras taip pat pridūrė, jog atliekant vertinimą svarbiausias veiksnys buvo tai, kad palyginti netoli yra itin militarizuota Rusijos Kaliningrado sritis. Tuo pačiu svarbią vietą Švedijos darbotvarkėje ir toliau užima energetiniai poreikiai, ypač susiję su atsinaujinančiaisiais šaltiniais.

Tuo tarpu Lietuvos Krašto apsaugos ministerija „Ignitis“ grupei ar kitiems vėjo jėgainių vystytojams nepareiškė jokių pretenzijų. O juk Švedija nuo Lietuvos – ne taip toli. Galų gale mūsų šalies saugumo aplinkybės žymiai prastesnės negu Švedijos. Mes turime Nemuną, kurio kitame krante – Karaliaučius, Rusija, tiesiog už kelių kilometrų nuo Pagėgių stovi raketos „Iskander“. Tuo tarpu vėjo jėgaines kepame kaip pyragus.

Kaip rašo naujienų agentūra AFP, Švedijos vyriausybės memorandumas numato, jog elektros paklausa Švedijoje iki 2045 metų gali padidėti daugiau kaip du kartus. „Tačiau šiais dabartiniais atvejais gynybos interesai buvo svarbesni“, – sakė Romina Pourmokhtari, klimato ir aplinkos ministrė.

Tarp švedų Vyriausybės boikotus patyrusių vėjo energetikos vystytojų buvo paminėtos tokios kompanijos, kaip Švedijos OX2, Vokietijos RWE ir Norvegijos Statkraft.

Kaip rašo „The Guardian“ bei kitos didžiausios žiniasklaidos priemonės, toks sprendimas gali būti laikomas kaip laikinas atsitraukimas nuo tvarumo politikos. Šiuo metu esą krašto saugumas skandinavams yra svarbiau už tvarumą. Cituojami ekspertai taip pat pabrėžia, jog Baltijos jūra yra labai gera vėjo jėgainių vieta dėl gana seklios jūros dugno ir pastovaus vėjo greičio, Tačiau dėl kylančių saugumo iššūkių šios lokacijos atsinaujinančiai energetikai vystyti kuriam laikui bus atsisakyta.

Arčiausiai Lietuvos sustabdytas „Pleone“ projektas, esantis Baltijos jūros viduryje tarp Gotlando salos ir Ventspilio. Visai šalia turėtų atsirasti ir „Ignitis“ dukterinės įmonės vystomas parkas, kuris greičiausiai stovės netoli Švetosios.

Atmetę 13 projektų Baltijos jūroje, Švedai davė leidimą „Poseidono“ projektui Šiaurės jūroje, kuris būtų įrengtas vakarinėje Skagerako pakrantėje. Tai „plaukiojantis“ vėjo projektas. „Poseidoną“ sudarytų iki 81 plūduriuojančios turbinos, stovinčios iki 340 metrų (daugiau nei 1100 pėdų) aukštyje, o jos potencialas būtų 5,5 TWh per metus. Leidime reikalaujama, kad vėjo jėgainių parkas būtų pastatytas per 10 metų, o bendra eksploatavimo trukmė – 40 metų. Preliminariai statybos galėtų prasidėti iki 2029 m., o galbūt bus baigtos maždaug 2031 m. „Poseidon“ yra trečiasis jūros vėjo projektas, kuriam pritarė dabartinė Švedijos vyriausybė.

Tuo tarpu Lietuvoje – porinkiminis „džiaugsmas“ ir nesibaigiančios diskusijos apie tai, kas ir kodėl apgavo rinkėjus. Lyg nebūtų didesnių problemų. Nepaisant skandinavų susirūpinimo saugumu „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“ ir toliau vystys pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje. Lietuvos kariškiai dėl vėjo jėgainių jūroje keliamų pavojų kažkodėl problemų nemato. Bent jau garsiai apie tai nekalba. O gal reiktų įsigilinti į švedų argumentus ir dar kartą pasvarstyti, ar reikia taip arti Šventosios kranto statyti tuos milžiniškus vėjo malūnus, kurie trukdytų pamatyti priešo raketas ar dronus? Be to jėgainių „sparnai“ skleidžia bangas, trukdančias pamatyti tas raketas.

Jei Lietuvos valdžia nereaguos į švedų sprendimus, tai gal verta pagalvoti apie visuomenines iniciatyvas, kurios buvusiems ar būsimiems valdantiesiems padėtų apsispręsti sekti kaimyninės šalies pavyzdžiu. Gal pati „Ignitis“, matydama tarptautinę situacija sumažins savo apetitus niokoti labiausiai užterštą Europoje Baltijos jūrą, kurios dugnas yra pavojingas ir neištyrinėtas? Belieka tikėtis, jog vystytojai patys imsis iniciatyvos stabdyti atsinaujinančios energetikos projektus Baltijos jūroje.