Statydamas Vorutos pilį taip, kaip šiandien, Mindaugas jau būtų miręs…

Džiugu perskaityti, kad „šalia Šeimyniškėlių piliakalnio bus statomas trečiasis bokštas“ (Aleksiejūnas R., Anykšta, 2025 m. gruodžio 19 d.). Bet jeigu Mindaugas būtų statęs Vorutos pilį taip, kaip tai sugeba daryti mūsų karta, per savo valdymo laiką jis jos taip ir nebūtų pastatęs. Net jei nekreipsim dėmesio į tai, kad pilies statyba nuo piliakalnio perkelta į papilį…

Nuo deklaracijos „Statykime medinę pilį ant Šeimyniškėlių piliakalnio“ pasirašymo 1999 m. vasario 26 d. praėjo jau daugiau kaip ketvirtis amžiaus, arba tiek, kiek ir truko Mindaugo valdymas. Šią deklaraciją pasirašė ne bet kas, o tuometinis Anykščių rajono meras Saulius Nefas, kultūros ministras Saulius Šaltenis, aplinkos ministras Algis Čaplikas, Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas istorikas Antanas Tyla, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė ir Archeologijos draugijos pirmininkas Albinas Kuncevičius.

Medinė pilis Šeimyniškėlių piliakalnio papilyje, nors ir nebaigta, jau tapo turistų traukos ir moksleivių edukacijos vieta.

Apie trečiojo bokšto statybą kalbama bent nuo 2024 m., kai buvo nugriautas jo vietoje stovėjęs sodo namelis. Ir štai sunkiai, pamažu, skinasi kelią trečiojo bokšto statybos projektas. Gerai, kad nors šioks toks judėjimas vyksta… Bet pilis pagal idėją turėtų turėti keturis bokštus – po vieną kiekviename ją juosiančios ir stačiakampį sudarančios sienos kampe.

O kiek neįtikėtinų kliūčių atsiranda kiekviename žingsnyje! Kiekvienas bokštas – tarsi Mindaugo pergalė net ne mūšyje, o kelis metus trukusioje karinėje kampanijoje! Kova dėl leidimo statyti, dėl to, kad apskritai statyti reikia, kad bokšto aukštingumas būtų pripažintas neprieštaraujančiu kažkokiems statybų reglamentams, kad būtų skirti pinigai… Tai trunka ne vienerius metus, o juk ir pasiekus pergalę viename mūšyje, karas dar nelaimimas – iki keturių bokštų tokiais tempais dar toli… O Mindaugui, pagal jo laikų analogiją, jau atėjo metas mirti…

Ir argi mes šiandien išvis minėtume Mindaugo vardą, jeigu jis būtų viską daręs taip lėtai, kad per savo gyvenimą tebūtų pastatęs tik tris vienos pilies bokštus?

O dar didžiuojamės, koks greitas, koks intensyvus mūsų šiuolaikinis gyvenimas! Kaip greitai viskas keičiasi! Kokia sparti techninė pažanga, kiek daug gali dirbtinis intelektas, o netolimoje ateityje žmogui gal ir visai nebeliks ką veikti, nes viską darys dirbtinis intelektas ir jo valdomi robotai.

Tikiu, kad dirbtinis intelektas gal kada nors ir Vorutos pilį pastatys per savaitę ar dar greičiau. Tiesiog atspausdins ją ant piliakalnio milžinišku 3D spausdintuvu!

Bet kol kas… Mindaugas, pažiūrėjęs į savo buvusios pilies vietą, įkopęs į piliakalnį supuvusiais laiptais, pamatęs priešpilyje stovintį pustrečio bokšto ir susipažinęs su jų statymo istorija 1999–2025 m., tikriausiai pasidarytų išvadą apie civilizacijos degradavimą, lyginant su jo laikais…

Dėkoju „Anykštai“, kad nepailsta cituoti mano su Gintautu Zabiela dar 2020 m. Anykščių rajono savivaldybei parašytą raštą dėl poreikio tvarkyti pagrindinį Šeimyniškėlių piliakalnį (pakeisti supuvusius laiptus, nupjauti žolę). Ant jo pilies statybų atsisakyta, bet tai nereiškia, kad jis virto beverte kalva. Jis – vis dar pagrindinis piliakalnis, istoriškai svarbesnis už tą, ant kurio stovi minėtieji pustrečio bokšto…

Nesitikėjau, kad tas raštas taps tiek metų aktualumo neprarandančiu tekstu… Deja, tai manęs, kaip autoriaus, nedžiugina. Ar ne metas būtų jį padėti į archyvą ir visas jame minimas problemas paversti praeities vargais ir rūpesčiais, šiandien jau visai nebeaktualiais?

Dr. Tomas Baranauskas