Po skaudžios nelaimės Kupiškio rajone – pažadas atstatyti gyvūnų prieglaudą „Lakis“

Sausio 13-ąją, Kupiškio rajone, Skverbų kaime, gyvūnų prieglaudą VšĮ „Lakis: gyvūnų globa ir gydymas“ ištiko didžiulė nelaimė – gaisras. Jis akimirksniu pasiglemžė dešimtis gyvūnų gyvybių. Nelaimės metu ugnis sunaikino viską: pastatą, jame buvusius gyvūnus, šalia stovėjusį automobilį. Iš esmės – visus namus, kuriuose buvo kuriama saugi užuovėja likimo nuskriaustiems keturkojams.

Tačiau kartu su pelenais čia neliko sudegusi ir viltis – „Lakis“ šiandien viską pradeda nuo nulio, bet misija nesikeičia: gelbėti, gydyti ir suteikti saugią globą.

„Jie buvo mano šeima“

Prieglaudos vadovė Elena Naudžiūnienė neslepia – tai ne tik materialus, bet ir emocinis griuvimas: „Jie buvo mano šeima, mano augintiniai, mano mylimukai. Dabar visko netekau ir liūdniausia, kad netekau savo vaikelių. Jų atminimui negaliu nuleistų rankų ir visko uždaryti, todėl viską atstatysiu.“

Šie žodžiai – ir gedulas, ir pažadas. Nors gaisras sunaikino prieglaudos pastatą ir keturkojų namus, E. Naudžiūnienė sako aiškiai: „Lakis“ bus prikeltas iš pelenų.

„Lakis“ vadovė gimusi šiai misijai

Milda Kaupaitė, daug laiko ir širdies atidavusi „Lakiui“, sako, kad šiuo metu ypač svarbi ne tik parama, bet ir emocinis palaikymas. Žinutės, skambučiai, pasidalijimai socialiniuose tinkluose – visa tai rodo, kad mes nesame vieni.

„Daug gerų žmonių atsiliepė į pagalbos prašymą. Jie nori prisidėti prie „Lakio“ prisikėlimo iš pelenų. Padeda ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai. Vadovė, ko gero, yra gimusi tam, kad atliktų šią misiją ir tikrai prikelsime prieglaudą“, – kalbėjo savanorė.

Trauma gyvūnams

Po gaisro daug žmonių iškart panoro laikinai priglausti gyvūnus. Tai – labai žmogiška reakcija, tačiau savanoriai primena, kad kiekvienas staigus pokytis gyvūnui yra papildoma trauma.

Milda dalijasi: „Aišku, jei žmonės norės atvykti ir į šeimą priimti kokį augintinį visam laikui, tikrai duosime, nes tam ir esame. Laikinai daug kas norėjo priimti pagloboti, bet šunims tai trauma, nes vien jau gaisras – trauma, o tokie šunų paėmimai ir vėl atidavimai, deja, šuniukui negerai. Todėl atvažiuojame kasdien čia ir būname su jais.“

Šiuo metu savanoriai didžiausią dėmesį skiria išgyvenusių gyvūnų gerovei – jie stengiasi būti šalia, raminti, suteikti stabilumo ir saugumo pojūtį.