Grįžta išnykusios gyvūnų rūšys

Gyvūnais pradėjau domėtis dar iki mokyklinių metų. Domino tada daugiausia paukščiai ir žvėrys. Vaizduotę žadino ir tie gyvūnai, kurie buvo jau išnykę nuo žemės paviršiaus prieš milijonus metų, tai dinozaurai. Žinoma, daugiausia buvo rašoma apie dinozaurą, esą gyvenantį Škotijos ežere – Loch Neso pabaisą.

Ką įdomiausia teko skaityti, tai kad tik dabar vienas mokslininkas, tai tyrinėjęs daugiau nei pusšimtį metų, padarė galutinę išvada, jog jokios pabaisos tame ežere nebuvo, nors liudininkų tariamai mačiusių ir stebėjusių buvo daugybė.

Aš tuo netikėjau jau mokykliniais metais, kaip ir sniego žmogaus ječio egzistavimu. Bet, pavyzdžiui, ilgai turėjau minimalią viltį, kad tik prieš 4 tūkst. metų išnykę mamutai, kur nors Sibiro platybėse gal dar ganosi. Bet tą viltį visiškai palaidojau, jau studijuodamas biologiją Vilniaus universitete. 

Nuo jaunų dienų labai domino tos gyvūnų rūšys, kurios buvo išnaikintos jau mūsų istoriniais laikais, t. y. visiškai neseniai. Ir dabar dar rusena mažytė viltis, kad gal kur nors Tasmanijos salose, retai apgyvendintose salų vietose, yra išlikęs sterblinis vilkas, bet, galima sakyti, jau esu palaidojęs ir tą viltį. 

Taigi, kuriuos išnykusius gyvūnus, jau nebetikint, kad jų dar galima atrasti, labai norėjau, jog būtų atkurti. Be minėto sterblinio vilko, tai mamutas, drontas (dodo), milžiniškas stručio pavidalo paukštis moa. Studijų laikais buvo aiškinama, kad jei kuri evoliucijos bėgyje gyvūno rūšis išnyko, jos atkurti jau neįmanoma, tai Dolio dėsnis. 

Viskas iš esmės pradėjo keistis biologijoje, kai 1953 m. buvo iššifruota DNR struktūra (Dž. Vatsonas ir F. Krikas), kuri lemia paveldėjimą. Dž. Vatsonas mirė pernai, sulaukęs 97-erių. Bet norint atkurti gyvūnų rūšį, reikia iššifruotus genus sudėlioti pagal tam tikrą seką, kuri buvo išnykusioje rūšyje. Ir čia į pagalbą atėjo 1987 m. atrasta genų redagavimo technologija CRIPR-Cas9, bet praktikoje pradėta taikyti tik nuo 2013 m. Prie atradimo genų redagavimo „žirklėmis“ ženkliai prisidėjo ir lietuvių mokslininkas

V. Šikšnys, kuris realiai pretendavo į Nobelio premiją. Ši technologija leido 2024 m. atkurti išnykusią vilkų rūšį – Amerikos baisųjį vilką. Amerikiečių biotechnologijų bendrovė „Colossal Biosciences“ pasiryžusi atkurti dar penkias išnykusias gyvūnų rūšis. Be minėto jau atkurto baisiojo vilko – drontą (išnaikintą XVII a., gyvenusį Mauricijaus saloje), sterblinį vilką (paskutinis 1936 m. nugaišo Tasmanijos Hobarto zoologijos sode), paukštį moa (iki 3,5 m aukščio ir iki 400 kg svorio, gyvensį N. Zelandijoje, išnaikintas 1400 m.), mamutą, išnaikintą prieš 4 tūkst. metų (paskutinė banda gyveno Vrangelio saloje). 

Kada realiai jie planuojami atkurti? Minėtas baisusis vilkas jau atkurtas 2024 m., drontą tikimasi atkurti iki 2028 m., sterblinį vilką – tarp 2028–2032 m., moa – tarp 2030–2032 m., o mamutas tikisi atgimti iki 2028 m.

Dar nuo studijų laikų mano sąraše buvo numatyta, kad gal gamtoje yra išlikęs Amerikos karvelis keleivis. Kadaise jų buvo priskaičiuojama milijonais, bet paskutinis nelaisvėje stebėtas 1900 m., o Cincinačio zoologijos sode paskutinis karvelis nugaišo 1914 m. Ilgą laiką tikėjausi, kad Tolimuosiuose Rytuose, Beringo jūros ir Komandoro salų pakrantėse didelėmis bandomis gal dar yra išlikusių jūros karvių.

Jos priklausė Sirenų būriui, buvo milžiniško dydžio (iki 8 m ilgio ir svėrė iki 4 t.). Jas dėl mėsos išnaikino jūreiviai. Nuo rūšies atradimo 1741 m. iki visiško jūros karvių išnaikinimo praėjo vos 27 metai. 

Be minėtų penkių gyvūnų rūšių mokslininkai numatę „prikelti“ dar 20 rūšių, kurios laikomos išnykusiomis.

Pranas ZUBRICKAS