Jau skamba kalėdinės dainelės, pradedame dairytis artimiesiems dovanų, rūpinamės vienu svarbiausių didžiųjų metų akcentu — kalėdine eglute. Kokia ji bus šiemet — dirbtinė, o gal gyva? Biržietis Robertas Vaitiekūnas eglutes augina jau dvidešimt penkerius metus ir sako, jog namuose turėtų būti gyva eglutė, kuri ne tik džiugintų, bet ir namus pripildytų miško aromato.

Apie jūsų auginamas kalėdines eglutes anksčiau neteko girdėti — tai naujas jūsų verslas?

Negirdėjote, nes mažmenine eglučių prekyba užsiimu tik antrus metus. Anksčiau vyko tik didmeninė prekyba. Tačiau, atsiradus paklausai, sugalvojau savo gražuolėmis prekiauti ir pats. Nors eglučių auginimu užsiimu jau 25 metus, šis kelias tikrai ne visada būdavo rožėmis klotas. Buvo visko — ir nesėkmių, ir pamokų... Nors daug metų jas auginu, bet vis dar mokausi.

Jūsų akys švyti, kai kalbate apie eglutes... Pomėgis auginti eglutes susijęs su profesija?

Mano specialybė — pramonės šiluminė energetika. Ją pasirinkau atsitiktinai ir šis sprendimas buvo visiškai neapgalvotas. Mano darbas nebuvo susijęs su medelynu — darbavausi konservų gamykloje, paskui Biržų duonos kepykloje. Man tikrai ten patiko, nes gaivinome merdinčią pramonę. Visada norėjosi judesio, veiksmo, naujovių, kad galėčiau panaudoti sukauptas žinias ir intelektą. Rutina manęs niekada netraukė. Tačiau, bėgant laikui, supratau, kad man labai svarbus miškas, sodas, daržas... Galbūt todėl mano gyvenime ir atsirado gamtai artimos sritys. Jeigu dabar būčiau tuo jaunuoliu su dokumentais rankose, jie atsidurtų miškininkystės fakultete.

Kaip kilo mintis auginti eglutes?

Dar 1997 metais bendravau su miškininkystės instituto inžinieriumi, kuris pasakojo apie naujas veiklas. Kalbėjome apie dvi nišas — vytelių ir kalėdinių eglučių auginimą. Mane labai sudomino mintis auginti kalėdines eglutes. Radau bendraminčių. Suorganizavome šiltnamius, durpes, trąšas, sėklas ir kitus dalykus. Tuo metu nebuvo didelių atlyginimų, todėl investicijos buvo skiriamos palaipsniui. Šis verslas nėra iš tų, greitai atsiperkančių. Tai — daug laiko, kantrybės ir darbo reikalaujanti investicija.

Per 25 metus, auginant kalėdines eglutes, buvo daugiau sėkmių, o gal ir nesėkmių?

Žinoma, buvo ir nesėkmių. Jų nuolat gyvenime pasitaiko. Dabar mano didžiausias noras — išmokti auginti kėnius. Išnykusias eglutes atsodinau kėniais ir... negalėjau patikėti, kad šimtu procentų visi jie prigijo. Tačiau prasidėjus pirmajai sausrai, neliko nė vieno. Bet kokį augalą reikia išmokti auginti. Nėra taip paprasta užauginti net paprastą eglutę, jeigu nežinai, kokiomis sąlygomis ji gali augti. Eglutės labai mėgsta dėmesį.

Ar prekiaujate tik kalėdinėmis eglutėmis?

Kadangi momento, kai galėsiu prekiauti kalėdinėmis eglutėmis, reikėjo laukti labai ilgai, iš pradžių pardavinėjau jų sodinukus. Šiuo metu tai yra pagrindinė mano veiklos niša. Kiekvieną sodinuką daiginu pats. Didžioji sėklų dalis atkeliauja iš Amerikos. Taip pat reikia pasirūpinti durpėmis, o norint paspartinti procesą, eglutės gyvenimas turi prasidėti šiltnamyje. Labai svarbu žinoti, kada eglutes galima patręšti ir kada galima nuimti nuo jų plėvelę, nes jeigu tai padarysi per vėlai, nesumedėjusios šakelės nušals. Iš šiltnamio eglutės sodinamos į vazonus arba gruntą. Kiekvienais metais tenka rūpintis žole, tręšimu, laistymu, formavimu. Prie kiekvienos eglutės, kuri yra mano medelyne, per sezoną prieinama mažiausiai tris — penkis kartus. Galiu žmonėms išduoti paslaptį — trąšas eglutėms galima naudoti tik iki liepos 15 dienos. O geriau sumedėti padeda rudenį išberiama kalio magnezija. Per tiek metų sukaupiau labai daug patirties, kuria tikrai labai noriai dalinuosi su visais, kurie atvyksta įsigyti mano užaugintų eglučių.

Ar yra kalėdinių eglučių mados? Ar jos keičiasi?

Kai pradėjau auginti kalėdines eglutes, buvo įprasta per Kalėdas namuose puošti didesnę nukirs tą eglę. Bėgant laikui, atsirado paklausa vazonuose auginamoms eglutėms. Aš visad auginau sidabrines eglutes, bet prieš kelerius metus medelyne atsirado ir serbinių eglučių. Dėl to labai džiaugiuosi. Serbinės eglutės yra labai gražios. Pirmasis šių metų klientas išsikasė beveik visas gražiausias serbines eglutes, tačiau dar kelios namuose liko, tad dar galėsiu pasiūlyti pirkėjams.

Tam tikru metu rinkoje labai populiarūs tapo kėniai. Domiuosi šio augalo auginimo ypatumais, auginimo technologijomis. Manau, kad mūsų klimatui kėnių auginimas labai sudėtingas, todėl jie labai gražūs neužauga, bet... stengsiuos ir nenuleisiu rankų. Tikiu, kad ateis laikas ir galėsiu žmonėms pasiūlyti ne tik eglaičių, bet ir savo užaugintų kėnių.

Kokios jūsų namuose kalėdinių eglučių puošimo tradicijos?

Eglutę tikrai statome ir ne vieną. Anksčiau statydavome kirstas, dabar — jau vazonuose. Seniau namie pastatydavau tą eglutę, kuri likdavo. Tačiau vienais metais sulaukiau namiškių protesto ir nuo tada mūsų namuose kalėdinė eglutė yra pati gražiausia. Eglutės puošimas visad vyksta šv. Kūčių dieną ir šiame procese dalyvauja visi šeimos nariai. Žinoma, už eglutės išrinkimą aš esu atsakingas. Mūsų šeimoje Kalėdos — ilgai trunkantis procesas, todėl ir Kalėdų seneliui daug darbo nešant dovanas.

Ar ne per anksti pradedame rūpintis Kalėdomis?

Eglučių žmonės pradeda ieškoti jau gruodžio pradžioje, o pats didžiausias pikas — likus dviem savaitėms iki švenčių. Tikrai atsiranda ir tokių, kurie „atskuba“ šv. Kūčių dieną, bet tokių, kurie prisimena, kad neturi eglutės tik per Kalėdas, sulaukti dar neteko. Gera, kai žmonės vertina mano darbą ir žavisi užaugintomis eglutėmis.

Kuris momentas elgučių auginimo procese pats maloniausias?

Pats artimiausias širdžiai momentas, kai rudenį atvažiuoji į medelyną ir džiaugiesi matydamas labai gražias eglutes. Rudenį atsiveria visas jų grožis.

Kodėl sidabrinės eglutės ne visada yra... sidabrinės?

Eglutės spalva priklauso nuo labai daug dalykų. Iš sėklų auginant sidabrinę eglutę, jos sidabriškumas yra labai įvairus. Tą spalvą galime reguliuoti, rūgštinant dirvą ir tręšiant. Yra du variantai — jeigu nori šimtaprocentinio sidabriškumo, reikia skiepyti iš šakelės. Būtent šį eksperimentą atlieku ir aš. Rezultatais per anksti džiaugtis dar nenoriu.

Kokios eglučių auginimo tendencijos?

Eglučių auginimas vazonuose, kad reikėtų mažiau priežiūros. Tačiau tam reikalingos labai didelės investicijos.

Kaip užauginti pačią gražiausią eglutę?

Reikia labai daug meilės ir dėmesio. Kai šiltnamyje sudygsta eglutės, jų pasižiūrėti einu po tris kartus per dieną.

Kaip į darbą medelyne reaguodavo jūsų vaikai?

Jei manęs kas paklausdavo, kuo dirbu, visada sakydavau, kad mano pirmaeilis darbas yra būti tėčiu. Turėjau nuostatą, kad jeigu vaikai turi labai daug laisvo laiko, tai tą laiką reikia užpildyti. Mano vaikai žinodavo, kad darbas nėra blogai ir tuo labai dažnai jų draugai stebėdavosi, kodėl vietoj buvimo su jais rinkdavosi pagalbą tėčiui. Tačiau dėl to šeimoje problemų niekada nebūdavo. Vaikus auklėdavau darbo terapija.

Kaip išsirinkti ir prižiūrėti įsigytą kalėdinę eglutę, kad pavasarį ją pavyktų persodinti į gruntą?

Eglutes siūlyčiau rinktis nuo pusės iki poros metrų aukščio. Norintiems mažesnių, galėčiau pasiūlyti išsirinkti sodinukų, jau augusių vazonuose. Manau, kad likus porai savaičių iki švenčių, galėsiu pasiūlyti ir kirstinių eglių, kad žmogus galėtų išsirinkti tai, ko nori. O priežiūra, ji — labai individuali.

Girdėjau istorijų, kad eglutes perka iš skirtingų prekeivių, tačiau visas pavyksta pavasarį persodinti į dirvą ir ten jos prigyja. Tačiau kitiems išsaugoti eglutę iki pavasario ir sėkmingai persodinti į gruntą nepavyksta, nes neprigyja. Atkreipiau dėmesį, kad neretai vazone auganti eglutė, net laikoma lauke, neišgyvena.

Parenkant namuose kalėdinei eglutei vietą, reikėtų vengti šiltos patalpos, nestatyti jos arti radiatorių, krosnelės... Jeigu yra šildomos grindys, reikėtų po vazonu padėti medinį padėkliuką ar šilumą atspindinčią medžiagą, sukuriant izoliaciją. Vazoną su eglute reikėtų dėti į indą, kuriame būtų vandens.

Būtinai nepamiršti eglutės laistyti. Joms taip pat labai patiks, jeigu bent kartą per savaitę papurkšite vandeniu.

Iš šilto kambario negalima eglutės išnešti į minusinę temperatūrą. Jeigu porą savaičių numatoma pliusinė lauko temperatūra, galima eglutę sodinti į lauką. Tačiau turime apžiūrėti, ar nėra išsprogusių pumpurų, kurie nušaltų.

Gal turite idėjų, susijusių su stebuklingomis Kalėdomis?

Turiu mintį medelyne surengti šventę, kurios metu eglutes žmonės pasisodintų patys. Taip pat manau, kad ateityje bandysiu įgyvendinti dar vieną idėją — eglutės pristatymą į namus su išankstiniu užsakymu, nurodytu adresu.

Žaneta Katkūnaitė ("Biržiečių žodis")