UAB „Biržų vandenys“ organizuoja susitikimus su kaimiškųjų vietovių gyventojais dėl infrastruktūros gerinimo ir vandentvarkos tinklų plėtros. Susitikimų esmė — gyventojams paaiškinti apie numatomų vandentvarkos tinklų plėtrą bei išsiaiškinti gyventojų poreikį jungtis prie centralizuotų tinklų.

Stebina susidomėjusių skaičius

Įmonės „Biržų vandenys“ vadovė Edita Barkauskienė pasidžiaugė, kad į susitikimus gyventojai renkasi noriai, užduoda jiems rūpimus klausimus, domisi situacija: „Tiesą sakant, esame nustebę, kad gyventojai domisi, nes manėme, jog ateis iki dešimties žmonių. Tiek Obelaukiuose, tiek Pabiržėje gyventojų susidomėjimas didžiulis. Kuo daugiau jų ateina į viešus susirinkimus, tuo didesnė informacijos sklaida“.

Pasak įmonės „Biržų vandenys“ vadovės, nors dar neaišku, kada bus skelbiama projekto pradžia, šis Europos Sąjungos (ES) projektas skirtas kaimiškoms vietovėms, kuriose gyventojų skaičius didesnis nei 200 asmenų. Tikimasi, kad vandentvarkos tinklų plėtrai bus skiriama 50 procentų ES lėšų, o tam kad projektas būtų įgyvendinamas, prie tinklų turėtų jungtis ne mažiau kaip 70 procentų vietos gyventojų.

„Susidėliojome prioritetus, dabar lankysime kaimus, kuriuose gyventojų skaičius viršija 200. Jei 70 procentų gyventojų pareikš norą jungtis prie centralizuotų tinklų, projektas bus tęsiamas“, — kalbėjo E. Barkauskienė.

Apsidraudimui – preliminarios sutartys

Anot vadovės, pasitaiko, kad žmonės žodžiu sutinka, jog plėtra reikalinga, bet projekto įgyvendinimo metu nebenori jungtis. 

„Ruošiamės vykdyti ES projektus, todėl ir mes esame įpareigoti jiems atsiskaityti, kitaip sakant — pateikti skaičiukus. Kad galėtume tuos skaičiukus pateikti, aiškinamės poreikį — iki vasario pradžios rinksime anketas, kurias gyventojai užpildyti gali mūsų tinklapyje arba popierinį variantą. Po to bus pateiktos pasirašyti preliminarios sutartys. O mes dirbsime savo darbą — analizuosime turimus duomenis“, — susitikimo esmę dėstė E. Barkauskienė.

Bendrovės „Biržų vandenys“ projektų vadovė Justina Kopūstienė gyventojams paaiškino, kad projektai nėra įgyvendinami labai greitai.

„Nereiškia, kad išsinagrinėjus poreikį, iškart bus tiesiami tinklai. ES finansavimas į kurį pretenduojame, vykdomas 2023-2027 metais. Dėl šių priežasčių reikia užpildyti anketas. Jei anketas užpildys reikiamas skaičius gyventojų, su jais bus sudaromos preliminarios sutartys.

Gyventojai, kurie bus pasirašę preliminarias sutartis, per metus nuo projekto pabaigos, bus įpareigoti prisijungti prie centralizuotų nuotekų ar vandens tinklų“, — kalbėjo projektų vadovė.

Tiestų naujus tinklus

Dalis Naciūnų gyventojų vandentiekį turi, jis priklauso privatiems asmenims. E. Barkauskienė atkreipė dėmesį, kad esančios vandentiekio trasos senos, todėl jose pasitaiko avarijų. „Naciūnų gyventojai gali turėti naują vandentiekį su vandens gerinimo įrenginiais. Jei projektą įgyvendintume, statytume nugeležinimo įrenginį, tokiu atveju Naciūnų gyventojai gautų kokybišką vandenį iš Pabiržės, nes čia būtų keičiamos senos vandentiekio trasos. Toje Naciūnų dalyje, kurioje vandentiekio nėra, planuotume plėtrą“, — gyventojams aiškino E. Barkauskienė.

Vadovė akcentavo, kad vandentvarkos tinklai būtų tiesiami naujai, senuosius paliekant. Tai reikštų, kad tiek vandentiekis, tiek nuotekų tinklai būtų klojami iki gyventojo sklypo ribos. 

„Gyventojams reikėtų pasirūpinti naujomis atšakomis nuo namo iki naujų tinklų, nes projekte numatyta iki sklypo ribos. Jei dokumentai nėra tvarkingi, sklypas nesuformuotas, tokių gyventojų prašymų jungtis prie centralizuotų tinklų į projektą įtraukti negalėsime. Dar yra laiko susižiūrėti, kad minėti trūkumai nepakištų kojos“, — akcentavo E. Barkauskienė.

Pokyčiai po pokyčių

Liūdnos žinios turintiems individualius nuotekų valymo įrenginius. Numatomi įstatymų pakeitimai, kuriuose griežtėja gamtosauginiai reikalavimai, todėl individualių biologinių nuotekų valymo įrenginiai nuo 2030 metų gali neatitikti azoto ir fosforo išvalymo normatyvų.

Trumpai tariant, individualūs valymo įrenginiai privalės būti tobulinami arba pakeisti į nuotekų kaupimo rezervuarus. Tad gyventojai bus priversti jungtis prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. „Griežtėja reikalavimai mums, tuo pačiu ir jums. Kas turi individualius valymo įrenginius — turės juos perstatyti, arba, jei yra galimybė, jungtis prie centralizuotų tinklų. Kaip ir kiekviename kaime, yra nutolusių sodybų. Neslėpsime, į tokias sodybas centralizuoti tinklai nebus vedami. Tokiems atvejams Biržų rajono savivaldybė yra numačiusi kompensacijas. Kompensacijos dydis siekia 1000 eurų, tačiau nenustebkite, jei savivaldybė paprašys dokumentų, nes, kaip ir bet kokiam inžineriniam įrenginiui, taip ir valymo įrenginiams, reikalingas projektas“, — paaiškino E. Barkauskienė.

Suras visus nelegalus

„Kiekvienam kaime turime vartotojų, kurie naudojasi komunikacijomis, bet už tai nemoka. Ateidami su projektu, mes surasime visus nelegaliai prisijungusius vartotojus. Labai norėtume, kad tokių atvejų nebūtų, nes pažeidėjų laukia tūkstančius eurų siekiančios baudos“, — informavo vadovė.

Buvo laikas, kai gyventojai galėjo kreiptis į „Biržų vandenis“ ir pranešti apie savavališkus prisijungimus prie centralizuotos vandentiekio arba nuotekų sistemos. Bet tas laikas baigėsi. 

Pasak E. Barkauskienės, prisijungti neteisėtai ir daugybę metų įžūliai naudotis komunikacijomis — ne pagarba kaimynui, kuriam tenka daugiau mokėti už paslaugas.

Jurgita Grubinskaitė („Biržiečių žodis“)