Klasikinių terasų konstrukcijos esminę dalį sudaro karkasas, ant kurio įrengta terasos danga su poilsio zona. Terasos karkasui daromi pamatai, pats karkasas montuojamas iš vertikalių atramų (stulpelių, polių), sujungtų skersinėmis, prie kurių pritvirtinami gulekšniai terasos dangos lentoms kloti. Karkasas paskirsto pamato apkrovą, o terasos danga sukuria estetiką ir patogumą.

Karkasai gali būti įvairaus dydžio, o medžiagos, naudojamos jų statybai – mediena arba metalas. Būtent dėl šių skirtingų medžiagų ir vyksta nuolatiniai ginčai tarp terasų statytojų: kuris karkasas terasai yra daugiau patvarus ir ilgaamžis - medinis ar metalinis?

Metalinis karkasas terasai

Dažniausia jam naudojami stačiakampiai metaliniai profiliai. Jie suvirinami arba suveržiami tarpusavyje patikimais tvirtinimo elementais, tuomet ir gaunasi patvari standi konstrukcija – terasos karkasas. Metalinio karkaso ypatumas yra tas, kad jį galima užsisakyti ir gauti kokybišką gaminį – su apdorotomis suvirinimo siūlėmis ir antikoroziniu dažymu. Tokio karkaso eksploatavimo laikas yra žymiai ilgesnis.

Metalinio karkaso savybių sąrašas:

• Metalo profilio skerspjūvis yra mažesnis nei medinio tašo dėl metalo didelės laikomosios galios. Todėl karkasas yra lengvesnis ir labiau nepastebimas.

• Metalas atlaiko sudėtingas eksploatavimo sąlygas.

• Tvirtesnė ir patvaresnė konstrukcija;

• Išlaiko formą ir nesideformuoja nuo oro sąlygų kaip mediena, vadinasi, terasa nepersikreips;

• Nesupus, nesupelys, nesugrauš vabzdžiai;

• Negirgžda ir nevibruoja po kojomis, jeigu teisingai sumontuotas;

•  Galima surinkti tiek savo sklype, tiek dirbtuvėse.

 

• Kainuoja brangiau už medieną (ypač nerūdijantis plienas);

• Transportavimo sunkumai - jei terasa didelė, atskiri elementai pristatomi ir tvirtinami vietoje;

• Sunkiau pritvirtinti terasos dangą, gali prireikti papildomai gręžti lentas ir metalinius gulekšnius;

• Jei nudažytas nekokybiškomis medžiagomis, metalas pradeda rūdyti;

• Kai ką atgraso suvirinimo darbai, bet konstrukcijos elementus galima suveržti tarpusavyje varžtais ir veržlėmis. Todėl suvirinimas nėra toks būtinas.

Medinis karkasas terasai

Tai labiausiai paplitęs pasirinkimas paprastumo ir prieinamos kainos dėka. Prie medinio karkaso lengviau pritvirtinti terasos dangos lentas. Paprastai medinio karkaso konstrukcija surenkama iš 150 × 50 arba 200 × 50 mm briaunuotų lentų. Galima naudoti ir stačiakampio skersmens tašus, tačiau jų svoris sunkesnis.

Kitos medinio karkaso savybės:

• Su mediena lengviau ir maloniau dirbti;

• Mediena – prieinama medžiaga, didelis pasirinkimas. Nebrangūs yra spygliuočiai (pušys, eglė). O kedras ir maumedis yra brangesni, tačiau jie atlaiko ilgesnį laiką (jeigu pardavė kokybiškus).

• Karkaso elementus paprasčiau sutvirtinti tarpusavyje - vinimis, savisriegiais, varžtais, metalinėmis plokštelėmis ir kampeliais;

• Dangos lentas pritvirtinti lengviau – jas galima tiesiog priveržti savisriegiais varžtais prie medinių gulekšnių.

 

• Būtina periodiškai (kas 2-3 metus) apdoroti antiseptikais ir impregnuojančiomis medžiagomis, kad nesupūtų;

• Nukenčia nuo drėgmės pertekliaus;

• Mediena – degi medžiaga;

• Natūraliai deformuojasi, susitraukia ir keičia geometriją.

Pamatai terasos karkasui

Terasa yra lengva konstrukcija ir jai tinka paprasti pamatai. Išlieti monolitinę juostą ar plokštę yra brangu ir nepraktiška. Yra paprastesni, bet geri pamatų variantai.

Stulpinis pamatas. Tai atraminiai stulpai, sumūryti iš plytų, arba iš betoninių blokelių, taip pat neįkasti gelžbetonio stulpai, supilti vietoje. Ant jų klojamos terasos grindys - danga.

Šio tipo pamatai tinka esant stabilioms dirvoms - smėlis ar priesmėlis, ir kai sklypas visada sausas. Svarbiausia, kad pagrindas po stulpais būtų tvirtas, kitaip konstrukcija gali „plaukioti“, o jei stulpai aukšti, jie tiesiog nugrius.

Stulpinių pamatų technologija yra standartinė: pašalinamas viršutinis dirvožemio sluoksnis ir užpildoma skaldos ir smėlio „pagalvėlė“. Ji kruopščiai sutankinama naudojant vibracinę plokštę-tankintuvą. Drėgmė neužsilaiko prie stulpų, ji pasišalina per smėlį ir skaldą – dirvos užšalimas žiemą negresia.

Poliniai pamatai. Tinka bet kokiam dirvožemiui, net moliui ir durpėms. Priklausomai nuo įšalo gylio regione, atramos įkasamos 1-2 m, kol pasiekia stabilų pagrindą žemės sluoksniuose, kur nepasieks šaltis. Polių pagalba terasa gali būti pakelta virš žemės, o tai svarbu stačiuose šlaituose.

Poliai būna:

• metaliniai – į žemę įkasti vamzdžiai. Paprastai tai yra srieginiai poliai, kurie įsukami į žemę kaip varžtas. Įprastai naudojami lengvoms terasų konstrukcijoms.

• gręžtiniai – gelžbetoninės atramos, kurios pilamos terasos montavimo vietoje.

Kaip pasidaryti karkasą terasai

Iš pradžių pagal projekto brėžinį žemės paviršiuje daromi žymėjimai. Pagal juos rankiniu būdu arba naudojant motorizuotą grąžtą žemėje formuojami gręžiniai terasos poliams. Gręžiniai turi būti gilesni nei dirvos įšalo lygis vietovėje.

Paruoštus polius bei karkaso skersines ir gulekšnius patartina pirmiausia nuvalyti, impregnuoti, antiseptikuoti arba nugruntuoti ir nudažyti – jeigu jie ne iš nerūdijančio plieno, o iš medienos. Poliai įstatomi į gręžinius, išlyginami pagal gulsčiuką ir užbetonuojami skiediniu su stambios frakcijos skalda, pilant jį į gręžinius. Betonui reikia kelių dienų sukietėti ir sustiprėti, todėl polius reikia palikti savaitei (Jeigu terminai spaudžia, galima iš pradžių surinkti karkasą iš polių, sujungtų skersinėmis, įstatyti polius į gręžinius, o po to užbetonuoti).

Sumontavus ir užbetonavus polius, atliekamas jų surišimas ir pritvirtinami terasos gulekšniai (jeigu metaliniai, galima juos privirinti arba priveržti). Žingsnis tarp gulekšnių priklauso nuo terasinių lentų matmenų (pvz., WPC lentų ilgio). Populiariausia terasų danga būna 150×28 mm profilio WPC lentos, kurių sienelių storis - 6 mm. Naudojant šį variantą rekomenduojamas atstumas tarp gulekšnių turi siekti 45 cm. Tuo pačiu metu gaminamas ir prie pagrindinio karkaso rėmo privirinamas terasos laiptelių karkasas.

Jeigu vietoj nerūdijančio plieno karkasui buvo naudojamas kitas metalas, kuris nebuvo nudažytas prieš surinkimą, paruoštas karkasas ir jo suvirinimo siūlės po montavimo gruntuojami ir nudažomi. Geriausia rinktis specializuotus dažus, kurie patikimai apsaugo metalą nuo korozijos. Dar geriau - atlikti miltelinį dažymą purškimo būdu, nes teptukai ir voleliai dažo prasčiau, neužpildo visų paviršiaus mikroporų.