Pavėsinė neturi pamatų

Be pamatų joks statinys ilgai neprastovės. Ypač pavėsinė, kuri dažniausia statoma iš medienos. Per tam tikrą laiką konstrukcija iš neimpregnuotos medienos gali tapti nestabili nuo puvimo ir joje bus nejauku ilsėtis. Todėl reikia nepamiršti pavėsinės pagrindo įtvirtinimo žemėje.

Lengvoms mažoms pavėsinėms tinka paprasti poliniai pamatai (svarbiausia, kad jie būtų pagaminti laikantis technologijos ir iš kokybiškos medžiagos). Poliai geri tuo, kad leidžia kontroliuoti konstrukcijos būklę: jei vienas ar keli pamatų poliai per giliai suslūgs į žemę, tuomet pačią pavėsinę galima bus pakelti automobiliniu domkratu, o polius pakoreguoti. Didesnėms ir solidesnėms pavėsinėms reikalingi sraigtiniai ir juostiniai pamatai. 

Pavėsinės medžiagos

Klasikinė medžiaga pavėsinei statyti yra mediena. Dažnai pasirenkamos nebrangios natūraliai džiovintos medinės lentos ir plokštės, nepasidomėjus jų drėgnumo procentu. Dėl to gali kilti rimta problema – pavėsinės deformacija ir įtrūkimai dėl medienos nuodžiūvio. Todėl geriausias pasirinkimas būtų naudoti kokybiškas, tinkamo sausumo medžiagas.

Kitas klausimas – medienos paviršiaus apdorojimas. Dažniausiai pavėsinės medienai naudojami tik lakai arba dažai. Bet tai nėra pats geriausias pasirinkimas, nes lakų ir dažų sluoksniai neleidžia pasišalinti iš medienos joje susikaupusiai drėgmei, o dėl to mediena pūva ir įtrūksta. Todėl būtina rinktis specialius impregnantus ir antiseptikus medienai – jie leis laisvai išgaruoti drėgmei, taip pat apsaugos nuo vabzdžių-kenkėjų ir pelėsio atsiradimo.

Pavėsinės grindys

Labai dažnai pavėsinėse grindys klojamos taip pat, kaip ir namuose, naudojant įlaidines lentas. Tokios lentos tvirtinamos įlaido-griovelio būdu, o pačios grindys po klojimo sudaro vientisą konstrukciją. Tačiau pavėsinėje tai gali turėti daugybę neigiamų pasekmių, nes pavėsinės grindys, skirtingai nei namuose, yra dažnai veikiamos lietaus ir sniego, dėl to gali deformuotis ir pūti, gali prasidėti grybelis, jeigu lentos neimpregnuotos ir neapdorotos antiseptikais.

Todėl racionaliau būtų grindų karkasą padaryti dažnesniu. Tarp grindų gulekšnių rekomenduojama palikti apie 50 cm laisvo tarpo. Tokiu atveju plyšiai ir tarpeliai tarp grindų lentų po lietaus nelaikys drėgmės – ji nutekės į žemę, o pavėsinės grindys tarnaus ilgiau.

Pavėsinės turėklai - sėdinčiojo akių lygyje

Tai dažna statybų klaida – pavėsinę (o kartais ir terasą) aptverti turėklais, kurių aukštis siekia stovinčio žmogaus juosmens lygio. Sėdinčiam pavėsinės viduje toks turėklų aukštis užstoja vaizdą, nes atsiduria sulig akimis. Kažkodėl niekas neatsižvelgia į tai, kad žmonės pavėsinėje norėtų ir turėtų grožėtis aplinkiniu sodu.

Todėl turėklus reikėtų daryti žemesnius, kad "neįsiremtų" į akis, arba tą pavėsinės dalį, už kurios atsiveria gražus vaizdas, palikti be turėklų.

Dar viena populiari statybos klaida - sukurti gražų pavėsinės vaizdą, bet palikti negražų vaizdą iš jos pačios. Kartais pavėsinė statoma taip, kad vaizdas iš jos remiasi į tuščią namo sieną arba į komposto krūvą. Klaida – neapgalvotas pavėsinės išdėstymas sklype.

Pavėsinės stogas

Neproporcingai dideli stogo elementai mažoje pavėsinėje atrodo negražiai – stoge bus daug netvarkingų sandūrų ir nupjautų dalių. Todėl lengvai mažai pavėsinei geriau rinktis stogo dangą iš smulkesnių elementų, pavyzdžiui, lanksčių čerpių.