Aplinkos ministerijai pateikus Europos Komisijai Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitą už pastaruosius 30 metų (1990–2021 m.), paaiškėjo, kad mūsų šalies žemės ūkis nėra didžiausias aplinkos teršėjas, kaip neretai skelbia politikai.

Vadovaujantis šia ataskaita, 2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 m., tačiau didžiausią taršą šiltnamio dujomis kėlė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai.

Abu jie savo dalį viršijo net 60 proc.

Savo ruožtu žemės ūkio „indėlis“ tesudarė 21,7 proc.

Beveik trečdalį (6,1 mln.)  iš 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų buvo absorbuota – daugiausiai miškų, daugiamečių pievų ir nukirstuose medžio produktuose sukauptos organinės anglies.

Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje ūkio sričių, gana stipriai augo energetikoje ir tai nulėmė bendrą emisijų padidėjimą. Pagrindinis taršos šaltinis – centralizuotai tiekiamos šilumos ir elektros gamyba, taip pat išaugęs iškastinio kuro naudojimas namų ūkiuose, įmonėse.