Viena iš masinio bičių šeimų mažėjimo priežasčių (kartu su chemikalais laukuose ir klimato kaita) laikomos parazituojančios Varroa erkės, pažeidžiančios bičių riebalinį kūną ir sukeliančios bičių ligą varoatozę (dar vadinama varoze).

Varroa erkių taikinys yra bičių riebalinis kūnas. Šis bičių organas kaupia maistines medžiagas ir dalyvauja jų apykaitoje, taip pat išvalo hemolimfą nuo toksinų. Erkių pažeistas riebalinis kūnas neleidžia bitei gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, be to, nesugeba efektyviai neutralizuoti toksinų organizme, įskaitant insekticidus.

Tam, kad nenaudoti savo bityne cheminių preparatų-insekticidų Varroa erkių naikinimui, kai kurie bitininkai pasigamina savadarbes priemones iš gamtinių, pusiau gamtinių, augalinių medžiagų. Tarp jų yra pipirų-pelyno antpilas, skruzdžių rūgštis, rūgštynių rūgštis, vazelino aliejus. Tačiau, nepaisant jų gamtinės ir tariamai ekologiškos kilmės, šios priemonės kenkia ne tik Varroa erkėms, bet ir pačioms bitėms, medui, bitynui ir žmogui.

Tai patvirtina bitininkų atsiliepimai, kurie patys nukentėjo nuo savadarbių insekticidų Varroa erkėms naikinti. Atsižvelgdami į savo klaidas, jie pataria neeksperimentuoti ir nepaversti savo bityno cheminių bandymų poligonu. 

Pavyzdžiui, yra tokia savadarbė priemonė nuo bičių erkių – koncentruotas sirupas iš pelyno ir raudonųjų pipirų antpilo su cukrumi. Receptas ir virimo technologija yra gan ilgi, tad nesigilinsime į detales. Dalį šio sirupo bitės suvartos, jis pasiskirstys bičių organizme, todėl parazituojančios Varroa erkės žus. Iš šio sirupo pagamintas medus visą žiemą naikins likusias gyvas erkės. Skamba viliojančiai, bet pastebėta, kad nuo raudonųjų pipirų antpilo bitės darosi agresyvios, o paskui puola ir nusiaubia kaimyninius bitynus.

Dar vienas variantas – vazelino aliejus. Kaitinama 500 ml vazelino aliejaus, kuriame ištirpinama 250-300 gramų vaško, po to mišinys atšaldomas iki 40-45 C ir į jį įpilama 250 gramų medaus. Atvėsinus iki kambario temperatūros, mišinys tampa kaip tepalas, kuris tepamas ant skudurinės drobės. Drobė pavasarį dedama tiesiai ant rėmo po pagrindu. Kai kurie pataria vietoj brangaus vazelino aliejaus naudoti lampadų aliejų... Vienas bitininkas, išbandęs tokį metodą, graudžiai atsiliepia: “Iš naivumo surizikavau pasikliaudamas vazelino aliejumi, bet po jo praradau visas bites.”

Kitos medžiagos – skruzdžių ir rūgštynių rūgštys iš pirmo žvilgsnio atrodo gamtinės, reiškia ir nekenksmingos. Bet svarbu žinoti, kad didelės rūgštynių rūgšties dozės mažina bičių imunitetą, dėl ko šeimose gali pradėti vystytis grybelinės ligos. Skruzdžių rūgštis irgi nėra tokia “nekenksminga”, kaip gali pasirodyti. Apie skruzdžių rūgšties toksiškumą galima ištisas paskaitas skaityti.

Skeptiškai pagalvojus - kiek sezonų galima būtų kovoti su Varroa erkėmis naudojant minėtas savadarbes priemones? Ne daugiau kaip vieną sezoną. Po 1 metų tokių “ekologinių procedūrų" iš žiemos išskris tik saujelė bičių, kurios nei medaus neduos, nei jokios kitos naudos. Ir tai su sąlyga, kad bitės nepabėgs nuo jūsų dar rudenį.

Eksperimentuose kovojant su Varroa erkėmis būtina remtis praktiniais savo bandymo rezultatais. Ši patirtis turi būti patikrinta ir patvirtinta keliais metiniais ciklais. Bitininkai turi būti atsargesni, nesigriebti bet kokio „stebuklo“, išbandyti jį atsižvelgiant į vietines klimato sąlygas su 1-2 bičių šeimomis, kad vėliau nenukentėtų ir neprarastų visų šeimų.

Kai kurios bičių šeimos būna tik nestipriai užpultos Varroa erkių, jose labai nedaug šių parazitų (tik keli vienetai) - štai tokias šeimas ir patariama veisti. Gamta jau viską išrado ir pasirūpino viskuo pati, o jei Varroa erkė būtų tokia pavojinga, bitės išmirtų kartu su kitais vabzdžiais.

Bitės, kaip rūšis, jau ir taip yra beveik ties riba ir visa tai dėka žmogaus įsikišimo. Savo sterilumu ir neapgalvotu „rūpestingumu“ žmogus daro bites bejėgėmis. Bičių buveinės gamtoje susiformavo natūraliai. O dabar be jokios sistemos ir logikos importuojamos visų žinomų veislių bičių motinėlės iš svetimų kraštų, kurios paplinta po visą šalį.

Daugmaž saugus būdas kovai su bičių erkėmis be chemijos yra termokamera. Bet su tam tikrais apribojimais. Termokamera efektyviai veiks tik mažame bityne ir tik rudenį. Daugelis pramonininkų ir stambių bitynų bandė ją panaudoti, bet tai per daug darbo reikalaujantis užsiėmimas. Kitas nepatogumas naudojant termokamerą – rizika pražudyti bičių motinėles. Tiesa, galima išvengti šios bėdos, jeigu prieš terminį apdorojimą kameroje motinėlė nuo šeimos laikinai atskiriama, kol “gydoma" visa šeima. O dar neįmanoma atlikti terminio apdorojimo, kai šeimoje yra perų. Bet tam galima pasirinkti rudenį, bitėms išlindus iš perų.