Mąžtant biudžeto surinkimui – kur rasti pinigų valstybei?
Paskelbti duomenys, kad valstybės biudžeto surenkamos pajamos ir mokesčiai sausį sumažėjo 111 mln. eurų, yra prasta žinia tuo metu, kai siekiame didinti gynybos biudžetą ir vykdyti kitus įsipareigojimus socialinėms grupėms. Ji kelia riziką, kad finansų trūkumą politikai gali siekti kompensuoti didindami mokesčius. Todėl šiame kontekste norėtųsi atkreipti dėmesį į realią galimybę padidinti biudžeto pajamas be papildomos naštos visuomenei ar verslui – pažabojant šešėlinę rinką. Paliesiu tik vieną jos dalį – nelegalią prekybą žemės ūkyje naudojamais augalų apsaugos produktais (pesticidais), kurios išskaidrinimas kasmet valstybės biudžetą galėtų papildyti apie 44 mln. eurų.
Valstybinės augalininkystės tarnybos neseniai skelbtais duomenimis, atlikus 40 patikrinimų ūkiuose nustatyta, kad net 12,5 proc. ėminių yra užteršti Lietuvoje draudžiamais naudoti pesticidais. Kitaip tariant, kas 8-tame ėminyje ant augalų buvo aptikta medžiagų, kurių būti neturėtų. Tai – beprotiškai didelis skaičius, turint omenyje, kad iš tų 40 patikrinimų net 30 buvo planiniai ir tik 10 – netikėti.
Skaičiuojama, jog iki penktadalio Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos produkcijos yra nelegali: uždrausta, suklastota ar falsifikuota. Dar 2021 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nustatė, kad dėl šešėlinės pesticidų rinkos žala valstybei siekė per 44 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma – daugiau nei 20 mln. eurų. Taigi, mes kalbame apie dešimtis milijonų eurų, kuriuos kasmet praranda valstybė ir kurie būtų itin vertingi šaliai sprendžiant šiandieninius finansavimo klausimus.
Ūkininkai ir su žemės ūkiu susiję verslai, taip pat ir institucijos puikiai žino, kad prekyba nelegaliais pesticidais šiandien vyksta kone atvirai – jų lengva įsigyti turguose, regionų parduotuvėse, nelegali produkcija yra netgi pristatoma tiesiai į ūkius. Nepaisant to, institucijoms dėl įvairių priežasčių sunkiai sekasi tą šešėlinę veiklą užkardyti.
Tokio abejingumo žala – ne tik nesurinktos pajamos į valstybės biudžetą, bet ir iškreipiamos konkurencijos sąlygos sąžiningiems ūkininkams ir teisėtiems prekeiviams, vartotojų klaidinimas ir, galiausiai, bet tuo pačiu ir svarbiausia – didelė grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai.
Augalų apsaugos produktų tiekimas rinkai yra labiausiai reglamentuojama sritis, tačiau šie reikalavimai, savaime suprantama, taikomi tik legaliems rinkoms dalyviams. Tuo tarpu šešėlinėje rinkoje nesunku gauti medžiagų, kurios įvežtos nelegaliai arba kurias naudoti auginant augalus yra draudžiama. Vadinasi, dalis šių medžiagų gali būti kenksmingos žmonių sveikatai, tad jų naudojimas ūkiuose yra rimtas pavojaus signalas.. Atrodo, kad juodoji augalų apsaugos produktų rinka institucijoms nėra prioritetinė, nors būtent iš jos kyla tiesioginė grėsmė žmonių sveikatai ar net gyvybei.
Šešėlinė rinka taip pat lemia ir vartotojų apgaudinėjimą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), ištyrusi per 87 tūkst. maisto ėminių Europoje, atkreipė dėmesį, kad kone kas penktame mėginyje (18,58 proc.), pažymėtame kaip ekologiškas, buvo rasta cheminių pesticidų likučių. Kadangi šie ūkiai apskritai neturėtų naudoti nurodytų cheminių augalų apsaugos produktų, šis EFSA atradimas yra skandalingas, nes rodo, kad vartotojai yra apgaudinėjami – arba neteisingai ženklinant produktus, arba juos auginant ne taip, kaip deklaruojama.
Galiausiai, svarbi priežastis kovoti su šešėline rinka yra ir būtinybė apsaugoti sąžiningus ūkininkus bei legalų verslą. Ūkininkai, kurie įsigyja legalius augalų apsaugos produktus iš teisėtų prekybininkų, daro tvarų pasirinkimą – jie sumoka mokesčius, tinkamai apskaito augalų apsaugos produktų naudojimą rūpinasi maisto kokybe ir saugumu, aplinka. Todėl valstybė turėtų netoleruoti tų, kurie pasirenka pirkti falsifikatus ar naudoti draudžiamas, kenksmingas medžiagas. Lygiai taip pat ir legaliai veikiantys augalų apsaugos produktų pardavėjai turi teisėtą lūkestį, kad valstybė, jiems keldama pačius griežčiausius reikalavimus, vykdys pakankamą kontrolę ir pažabos rinką iškreipiantį šešėlį.
Ko reikia, kad Lietuvoje matytume proveržį kovojant su nelegalia pesticidų prekyba? Didesnio valstybės institucijų ir teisėsaugos pareigūnų dėmesio šiai nišai: tinkamo reglamentavimo, didesnio kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir turimos informacijos analize pagrįstų reidų, patikrinimų. Įsigyti šiandien nelegalios produkcijos turguje, internetu ar kitais būdas – ganėtinai lengva, todėl būtina, kad teisėsauga maksimaliai apsunkintų veiklą nelegaliai prekybai. O kol kas – rizikingiau turėti vieną gramą kanapių žolės nei 10 tonų nelegalių cheminių medžiagų.