Olandijos Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro mokslininkas Daniel Moñino-López‘as, naudodamas genų redagavimo technologiją CRISPR/Cas, sukūrė bulvių augalus, atsparius vėlyvajai miltligei, kurią sukelia Phytophthora infestans.

Bulvės yra trečias pagal svarbą maistinis augalas žmonijai, po ryžių ir kviečių. Tačiau bulvių pasaulinei gamybai grėsmę kelia vėlyvoji bulvių dėmėtligė yra viena labiausiai bulvių pasėlius niokojančių ligų, dėl kurios kasmet pasaulyje prarandama nuo 3 iki 10 mlrd. eurų.

Balandžio 14 d. D. Moñino-López‘as apgynė daktaro disertaciją, o jo tyrimus finansavo Nyderlandų vyriausybė.

Mokslininkas naudojo genų redagavimo technologiją CRISPR/Cas, kad modifikuotų nefunkcionuojančius atsparumo genus iš bulvių veislių, jautrių vėlyvajai miltligei, į genų variantus, randamus laukinių bulvių rūšyse, kurios yra atsparios Phytophthora infestans. Tokie redaguoti augalai leidžia smarkiai sumažinti pesticidų, skirtų vėlyvajai miltligei kontroliuoti, naudojimą.

Nors CRISPR/Cas technologija gali būti taikoma bet kokiems augalams, ji ypač svarbi augalams (pvz., bulvėms), kurių veisimo procesai pareikalauja daug laiko. 

Tai trukdo ūkininkams laiku reaguoti į naujų patogenų atmainų atsiradimą ar kitus aplinkos pokyčius. Taigi, genų, kurie yra giminingi augalams, jau turintiems saugaus naudojimo istoriją, redagavimas yra greitas, tikslus ir saugus būdas patobulinti populiarias veisles ir sumažinti jų poveikį aplinkai.