Šparaginių pupelių sezonas dar nesibaigia. Daržininkai džiaugiasi šiemet gerai užderėjo pupelės. Sako, palankūs metai, matyt. Derlių jau ėmę 3 – 4 kartus, o jos vis dar žydi. Ne tik saviems poreikiams užteks, bet ir draugams: pupelių per akis. Tiesa, kiti negali pasigirti, mat ir sodinę ne kartą, o išdygo vos keletas daigų: tik į sriubą ne daugiau, labai minimaliai, dar kitiems pupeles „suvalgė“ šliužai ir sraigės. 

Daržininkė iš Nemajūnų kaimo Agnė Bučionienė sako, kad jos šparaginių pupelių derlius tik sau. „Sėjau daug. Gal 6 ar 7 pakelius, tikėjausi gero derliaus, o išėjo, kaip išėjo. Šiemet labai prastai dygo. Ir pupos tas pats. Irgi labai nedygo“, – skundžiasi ji. 

Dairosi po savo daržą tikindama, kad brandins sėklas ir kitais metais jau sės iš savų – kitos išeities nemato. „Nes toks prastas dygimas buvo, labai nusivyliau pirktinėmis sėklomis“, – teigia ji. Džiaugiasi bent tuo, kad savai šeimai ne tik pietų stalui užteks, bet ir žiemai prisimarinavusi. „Tačiau derlius ne toks, kokio tikėjausi“, – vis tik prisipažįsta ji. 

Tiems kam nedygo pupelės, patyrę daržininkai pataria:  kad išdygtų, reikia labai daug drėgmės, nuolat laistyti, kol išlenda iš žemės, ne pro šalį ir pamirkyti prieš sėjant. 

O jau paskui, kai pradeda derlių duoti, jokiu būdu neskubėti nurauti, mat  šparaginės pupelės skinamos nuolat, vos subręsta, galima jau skinti, jaunesnes paliekant kiek paaugti, viršūnės vėl sužydi ir antrą kartą, ir trečią derlių duoda: savaitėlė kita ir jos vėl aplipusios ankštimis. Aišku, galima pasiauginti ir kitų metų sėjai sėklų pasiruošti, bet reikia auginti  iki brandos ir tada jau nusirauti. Daržininkė Agnė rodo jau išdžiūvusius krūmus, sakosi, tuoj lukštens pupeles sėkloms. 

Jūratė iš Lazdijų sakosi, jau nurovusi visas šparagines pupeles, žino, kad per anksti, tačiau kitos išeities neturėjo: pūti pradėjo: nurovė, dabar džiovina. 

Anot daržininkų, labai gerą derlių duoda vijoklinės šparaginės pupelės, o ir skinti patogu, ir ankštys švarios. Kas pabandė jas auginti – nesigaili. 

Šparaginės pupelės – nekaloringas produktas, jame yra vitaminų A, C, K, geležies, kalio ir folio rūgšties, todėl neabejotinai vertėtų dažniau įtraukti jų į savo racioną.

Šparaginės pupelės mėgstamos šeimininkių. Tinka sriuboms, troškiniams, lazanijoms, užkepėlėms su sūriu, o taip ir žiemai atsargų reiktų pasiruošti: paprasčiausia šaldyti.

 Pasidalija ir receptais: skanu pakepinti ant keptuvės su sviestu, supjausčius šparaginių pupelių ankšteles, morkas griežinėliais, pomidorų, cukinijos, prieskonių, grietinės, o ant viršaus užtarkuoti sūrio – labai skanus vegetariškas trošinukas. Pieniškos sriubytės galima išsivirti su šparaginėmis pupelėmis ir morkomis. 

Mėgstantiems grybauti ir grybus valgyti puikus receptas. Nijolė Knyzienė iš Mikniškių kaimo sako, kad šis troškinys skaniausias, kai šiek tiek pastovi. „Karštas neskanus man“, - aiškina ji.

 Žiemai pats tas.  „Tinka visos rudeninės daržovės, kokių tik darže ar šiltnamyje turite: ir pomidorai, ir paprika, ir koks žiedinis kopūstas, ir morkos, ir svogūnai, ir žinoma, šparaginių pupelių nepagailėti – viską patušinti su prieskoniais, pabaigoje įdėti apvirtų raudonikių“, – susako receptą ji. Dar sako, prie šašlykų puikiai tinka šparaginės pupelės su ryžiais. „O gražiausia man jos atrodo stiklainiuose su kitomis daržovėmis - marinuotos. Daržovių asorti ir skanu, ir gražu“, – tikina ji. 

O ir žiemai užsimarinuoti: šparagines su ankštimis nuskinti, nugnybti galiukus, švariai nuplauti, užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti apie 5 minutes, tada išimti, lai atvėsta, o tada jau supjaustyti, dėti į puodą, dar pjaustytų pomidorų įdėti tiek, kiek patinka, bazilikų, pipirų, druskos pagal skonį, įpilti vandens iki pusės įdaro ir virti, kol užvirs, tada maždaug 10 minučių dar pavirti – ir viskas. Paskutinis darbas supilti į stiklainiukus, apvertus, uždengti rankšluosčiu ir palikti pastovėti – tada į rūsį.

Daugelis rudenį tvarkydami daržą pupeles vis tik išrauna. Prityrę daržininkai sako, kad taip elgtis neišmintinga. Jie gi pupelių išvis nerauna: bet kurios rūšies pupeles reikia nukirpti ar nupjauti šaknis paliekant, mat ant jų šaknų yra gumbeliai su azotą „fiksuojančiomis“ bakterijomis, kurios gerina dirvožemio sudėti