Augalininkystės ūkiai kviečiami pasinaudoti parama išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Ūkininkai ir kooperatyvai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją.
Priemonės tikslas – mažinti kuro suvartojimą ir didinti energijos efektyvumą žemės ūkyje.
Galimi pareiškėjai
Fiziniai asmenys, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdantys žemės ūkio veiklą ir įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.
Pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurių nariai, besinaudosiantys su kompensacine išmoka įsigyta sėjamąja ar juostine sėjamąja, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai veikiantys (vykdantys žemės ūkio veiklą) ir kurių nariai įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.
Juridiniai asmenys, iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai veikiantys (vykdantys žemės ūkio veiklą) ir įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ne trumpiau kaip vienus metus.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Naujos tiesioginės ir juostinės sėjamosios, turinčios „CE“ atitikties žymą ir įsigytos ne anksčiau nei pateikta paraiška.
Juostinė sėjamoji – žemės ūkio padargas, kuriuo vienu technologiniu važiavimu į neįdirbtą dirvožemį arba nesupurentą ražienų lauką yra įsėjamos numatytų kultūrų sėklos ir, esant poreikiui, įterpiamos trąšos ar kitos natūralios augalų mitybą gerinančios medžiagos, kai palengvinant sėklos įsėjimą iki 10 cm gylio supurenamos jos įsėjimo juostos, kurios gali apimti ne daugiau kaip 30 proc. viso dirvos ploto.
Tiesioginė sėjamoji – žemės ūkio padargas, kuriuo vienu technologiniu važiavimu į neįdirbtą dirvožemį arba nesupurentą ražienų lauką yra įsėjamos numatytų kultūrų sėklos ir, esant poreikiui, įterpiamos trąšos ar kitos natūralios augalų mitybą gerinančios medžiagos.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl padidėjusio tausojančiųjų sėjamųjų poreikio pasidarė sudėtinga šiais metais jų įsigyti, kviečiame dar šiemet teikti paraiškas ir tuos žemdirbius, kurie tiesioginę ar juostinę sėjamąją galės įsigyti tik kitais – 2023 metais. Pateikus paraiškas dėl paramos šiais metais, kompensacinės išmokos mokėjimo prašymus bus galima pateikti ir kitais metais, kai bus jau įsigyta sėjamoji. Tikimasi, kad tokia galimybė leis žemdirbiams geriau planuoti savo veiklą.
Paraiškas pagal šią priemonę APVA galima pateikti iki 2022 m. rugsėjo 30 d. arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos.
Lietuvoje, remiantis pasėlių deklaracijomis, bearimės technologijos taikomos vis plačiau. 2022 metais bearimės technologijos žemės ūkio augalų auginime taikomos beveik 475 000 ha plote ir pasiekė apie 25 proc. nuo visos produkuojančios žemės ploto.
Tai liudija, kad ūkininkai žino ir supranta minėtų technologijų ilgalaikę ekonominę bei ekologinę naudą ūkiui, nes bearimis augalų auginimas leidžia sutaupyti ne tik degalus, trąšas, augalų apsaugos proiduktus, bet ir tausoti žemės ūkio techniką.
Daugiau informacijos ir paraiškos formą rasite:
Atliepiant žemdirbių poreikiams, dar 2018 m. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) inicijavo projektą „Tiesioginės sėjos technologijos pritaikymas dirbamose žemėse ir ganyklose, siekiant ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – optimizuoti dirvožemių ekosistemų apsaugą, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose.
Įgyvendinant projektą 10 – yje šalies ūkių buvo įrengti ir vykdyti bandymai, pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką.
„Plėtojant inovacijų diegimo žemės ūkyje galimybes ir skatinant žemdirbius įgyvendinti novatoriškus sprendimus buvo įrengti parodomieji bandymai ūkiuose, siekiant pademonstruoti įnovatyvią tiesioginę sėją į ražienas, optimizuojant ūkio sąnaudas. Bandymai įrengti skirtingo intensyvumo augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. Bandymai atlikti su Lietuvoje auginamomis kultūromis – žirniais, pupomis, kukurūzais bei žolių mišinių sėklomis, siekiant įrodyti, kad taikant tiesioginės sėjos technologijas galima sutaupyti nuolat brangstančius energetinius išteklius, optimizuojant važinėjimų po dirvą skaičių, taip tausojant aplinką bei prisidedant prie bioįvairovės didinimo ir klimato kaitos reguliavimo. Projekto dalyviai įsitikino dirvožemių ekosistemų optimizavimu, panaudojant inovatyvias tiesioginės sėjos technologijas intensyvios gamybos bei gyvulininkystės ūkiuose, o įvertinę tiesioginės sėjos privalumus ir palyginus su tradicinėmis ūkiuose taikomomis technologijomis, įvertino laiko bei darbų sąnaudų ekonominius skirtumus, kurie prisideda prie draugiškų aplinkai sprendimų įgyvendinimo“, – pažymi ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Šiandien žemės ūkis be saiko alindamas dirbamos žemės resursus susiduria su iššūkiais bioįvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos srityje. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimi akivaizdūs klimato kaitos ekstremumai, įtakojantys žemės ūkio veiklą – sausros, intensyvūs krituliai, sumažėjusi sniego danga. Ekstremalūs įvykiai gamtoje kelia ne tik pavojų augalininkystei ir gyvulininkystei, bet neša ekonominius nuostolius žemdirbiams. Žemės ūkio veiklai tinkami dirbami žemės plotai taip pat yra riboti, todėl siekiama optimaliai išnaudoti jų potencialą – išauginant didžiausius derlius.
Dirvožemio erozija sumažėja minimaliai dirbant žemę. Lietuvos statistikos departamento atliktas Žemės ūkio struktūros tyrimas parodė, kad 2016 m. Lietuvoje labiausiai paplitęs buvo įprastinis žemės dirbimo būdas – gilaus arimo plūgu, nes tokiu būdu buvo įdirbta 88,5 proc. ariamosios žemės. Rečiau naudojami buvo tausojamasis žemės dirbimo būdas – 10,2 proc., ir be įdirbimo – tiesioginės sėjos – tik 1,3 proc. Nors matomas teigiamas reiškinys, kad didėjant ūkio dydžiui, didėjo tausojamojo ir be įdirbimo žemės dirbimo būdų naudojimas, tačiau šioje srityje išliko daug problemų. Siekiant stabdyti dirvožemio išteklių degradaciją, vis dar per mažai persiorientuojama į neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, dirvožemio kalkinimą, tręšimą organinėmis trąšomis, biologinių stimuliatorių naudojimą, perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, neapartų ražienų laukų palikimą per žiemą, juodojo pūdymo atsisakymą, jį pakeičiant žaliuoju pūdymu, eroduotų žemės plotų keitimą pievomis.
Be to, svarbu tobulinti ir ūkininkų žinias bei kompetencijas, dalintis patirtimis, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso komunikatą, kurį EK patvirtino 2021 m. gruodžio 11 d. Šis komunikatas nubrėžia gerokai aukštesnius nei iki šiol aplinkos ir klimato kaitos srities tikslus ateinančiam penkerių metų laikotarpiui. Įgyvendinant žaliąjį kursą bus naudojami visi politikos svertai: reglamentavimas ir standartizacija, investicijos ir inovacijos, nacionalinės reformos, dialogas su socialiniais partneriais ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Panašūs straipsniai
Video
