EP nariai ragina visas šalis iki Jungtinių Tautų COP27 susitikimo padidinti savo kovos su klimato kaita įsipareigojimus ir taip sumažinti pasaulinį atšilimą pagal Paryžiaus susitarimą.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstė savo poziciją dėl lapkričio 6–18 d. Egipte vyksiančios Jungtinių Tautų (JT) COP27 klimato kaitos konferencijos. EP nariai įsitikinę, kad klimato ir biologinės įvairovės krizė yra didžiausia grėsmė žmonijai. Jie nerimauja dėl JT aplinkos programos (UNEP) 2021 m. ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje rezultatų, kurioje teigiama, kad net pasiekus platesnių užmojų 2030 m. klimato tikslus, pasauliui gresia 2,7°C temperatūros padidėjimas. Tai yra daug daugiau nei numatyta Paryžiaus susitarime, pagal kurį susitarta pasaulinį atšilimą apriboti iki mažiau kaip 2°C ir siekti, kad jis neviršytų 1,5°C.

EP rezoliucijoje teigia, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo pasekmių reikia dar skubiau pertvarkyti pasaulinę energetikos sistemą. Europarlamentarai perspėja, kad skubių veiksmų reikia imtis dar šį dešimtmetį, nes daugelis ilgalaikių pažadų dėl nulinio išmetamųjų teršalų kiekio yra dviprasmiški ir stokoja skaidrumo.

Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad ES viršys šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 55 proc. iki 2030 m. tikslą, jei bus pritarta Europos Parlamento pasiūlymams dėl Žaliojo kurso paketo. Jie ragina ES ir visas G20 šalis parodyti pavyzdį ir iki COP27 padidinti savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Šalys taip pat turėtų atitinkamai atnaujinti savo nacionaliniu lygiu nustatytus įsipareigojimus. 

Europarlamentarai pabrėžia, kad ES yra didžiausia kovos su klimato kaita finansavimo teikėja. Jie ragina išsivysčiusias šalis vykdyti duotą pažadą, kasmet besivystančioms šalims skirti 100 mlrd. USD ir šią sumą raginama išmokėti jau 2022 m. EP nariai taip pat atkreipė dėmesį į Parlamento poziciją dėl Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM), kurioje teigiama, kad ES turėtų finansuoti mažiausiai išsivysčiusių šalių pastangas mažinti taršą savo gamybos pramonės sektoriuose, kai finansinė vertė atitinka bent jau pajamų, gautų parduodant PADKM pažymėjimus, lygį.

Parlamentas palankiai vertina tai, kad pradėtas naujas Glazgo dialogas dėl nuostolių ir žalos, kuriame pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas finansavimo besivystančioms šalims klausimams. Pirmenybė turėtų būti teikiama dotacijoms, o ne paskoloms, kad būtų galima išvengti su neigiamu klimato kaitos poveikiu susijusių nuostolių ir žalos, juos kuo labiau sumažinti ir kompensuoti.

COP27 susitikime lapkričio 14-18 d. dalyvaus ir Europos Parlamento delegacija. EP, kartu su ES Taryba, ruošia ES energetikos ir klimato teisės aktus, kuriais įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas. Be Parlamento pritarimo ES negali sudaryti tarptautinių susitarimų.

EP siekia platesnių užmojų ES klimato ir biologinės įvairovės taisyklių ir 2019 m. lapkričio 28 d. paskelbė kritinę klimato padėtį. 2021 m. birželio mėn. Parlamentas priėmė Europos klimato teisės aktą, pagal kurį Europos žaliojo kurso politiniai įsipareigojimai iki 2050 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralumą tampa privalomi ES ir jos valstybėms narėms. Parlamentas šiuo metu su ES valstybėmis derasi dėl 55 % tikslo priemonių rinkinio, padėsiančio ES pasiekti didesnį 2030 m. tikslą.