Kėdainių „Agrošiltnamiai“ žiemos speigo ir vasaros karščių egzaminus išlaikė

Kėdainių kraštas nuo seno vadinamas Lietuvos agurkų sostine, tačiau šis titulas vietos augintojams kasmet kainuoja daugybę darbo, jėgų ir kantrybės. Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia sodinti gležnus šilumamėgius augalus, kai už šiltnamio sienų spaudžia –30 oC šaltis, o bet kokia techninė klaida gali akimirksniu sunaikinti viso pusmečio įdirbį? Šie metai „Agrošiltnamių“ bendrovei tapo tikru išgyvenimo egzaminu, kurį, laimė, jie išlaikė. Kas iš tiesų vyksta už stiklinių sienų, kodėl pramoninis arbūzų auginimas Lietuvoje vis dar primena loteriją ir kokių darbuotojų šiandien labiausiai dairosi Kėdainių „Agrošiltnamiai“?

Agurkėlius sodino spaudžiant –30 oC šalčiui

„Agrošiltnamių“ direktorius Paulius Andriejavas, apžvelgdamas prabėgusį laikotarpį, neslepia – šie metai verslui pateikė išskirtinių iššūkių, kurių nebuvo galima numatyti jokiame verslo plane. Pasak vadovo, šiltnamių ūkyje stabilumas yra prabanga, kurios gamta dažniausiai neleidžia turėti.

„Šitame versle niekada nežinai, kokie bus metai. Mes niekada negalime, prasidėjus metams, pasiskaičiuoti tikslios apyvartos, nes kiekvieni metai atneša kažką naujo.

Šie metai buvo išskirtiniai tuo, kad buvo ypatingai šalta žiema. Tai daigus teko sodinti esant –30 oC šalčio“, – sudėtingą metų pradžią prisimena P. Andriejavas.

Tokios sąlygos šiltnamių ūkiui yra kritinės. Daigai į Lietuvą atkeliauja iš Suomijos, o jų užsakymo procesas prasideda dar likus pusmečiui iki numatytos sodinimo datos. Tai reiškia, kad logistikos grandinė yra suplanuota minučių tikslumu ir pasitraukti atgal nėra galimybės, net jei termometro stulpelis nukrenta iki pavojingos ribos.

„Atėjo laikas ir reikia sodinti. Tai čia ir buvo mums pagrindinis iššūkis žiemą. Katilinė dirbo visu pajėgumu, visa komanda tikrai buvo įsitempusi, nes viską reikėjo padaryti greitai, tiksliai ir be jokių klaidų. Realiai oras buvo toks, kad viena klaida ir viskas galėjo nušalti. O nušalę daigai reiškia šuniui ant uodegos nuėjusį bent pusę sezono“, – apie milžinišką atsakomybę pasakojo direktorius.

Teko šildyti ir tuščius šiltnamius, kad atsikratytų sniego

Žiema šiltnamių valdytojams pateikė ne tik speigą, bet ir gausų sniegą, kuris kėlė tiesioginį pavojų šiltnamių konstrukcijoms.

Kėdainiuose esantys „Agrošiltnamiai“ užima apie 65 000 kvadratinių metrų plotą. Sunku net įsivaizduoti, ką reiškia toks skaičius, tad palyginimui galime pasakyti, kad tai prilygsta 9 futbolo stadionams. Arba 155-ioms krepšinio aikštelėms.

„Turėjome dar vieną iššūkį ir su sniegu, kada teko tuščius šiltnamius šildyti tam, kad nutirptų sniegas ir nesulaužytų šiltnamio konstrukcijų“, – pasakoja P. Andriejavas.

Valyti tokio dydžio stogus rankiniu ar mechaniniu būdu yra tiesiog neįmanoma, todėl vienintelis kelias išgelbėti pastatus – maksimaliai didinti temperatūrą viduje, kad sniegas tiesiog nutirptų, nors tai ir reikalauja milžiniškų papildomų kuro sąnaudų.

Direktorius pabrėžia, kad visais kritiniais momentais įranga ir žmonės dirbo viršydami savo galimybes.

„Mes stipriai ruošėmės, ėmėmės įvairių papildomų priemonių ir apsisaugoti patiems, ir šiltnamio konstrukcijoms, ir augalams, ir išsaugoti šilumą, kad ji neišeitų. Iš tiesų tai dirbom kritinėmis sąlygomis. Ir technika, ir žmonės dirbo 110 proc. pajėgumu, bet atlaikėme“, – pasididžiavimo savo darbuotojais neslepia direktorius.

Moderniose Kėdainių šiltnamių konstrukcijose agurkų ir pomidorų sveikatą saugo biologinis skydas – specialiai iš Olandijos atgabenti vabzdžiai.

Karai Rytuose kainavo ir Kėdainių agurkams

Nors gamtos išdaigos reikalauja operatyvumo, ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai šiltnamių verslui smogė dar stipriau. Šildymas ir energetika sudaro didžiausią dalį auginimo sąnaudų, o bet kokie neramumai pasaulinėje rinkoje tiesiogiai atsispindi bendrovės sąskaitose. Lyg maža būtų karo Ukrainoje, šiemet pasaulis susidūrė su dar vienu karu, kuris daro tiesioginę įtaką kiekvieno žmogaus piniginei.

„Geopolitika mums turi labai stiprią įtaką. Didžiausia mūsų kaštų dedamoji yra šildymas, taigi, energetika. O karas Rytuose, uždarytas Hormūzo sąsiauris lėmė, kad kuro, energetikos kainos šovė į viršų, automatiškai sąnaudos pas mus padidėjo 30–40 proc.

Tai yra neišvengiama. Nešildyti šiltnamių negali, alternatyvų nelabai yra, ir ta pasaulinė dujų kaina mus tikrai stipriai paveikė“, – sako pašnekovas.

Nepaisant drastiškai augančių išlaidų, gamybos procesas negali būti stabdomas. Šiltnamių specifika tokia, kad sustojimas prilygsta bankrotui. Verslas priverstas amortizuoti nuostolius iš nuosavų lėšų, tikintis, kad ateinantys metai bus palankesni.

Anot vadovo, tai yra bendra visų ūkininkų dalia – gyventi viltimi ir nuolatos adaptuotis prie naujų krizių, pradedant pandemijomis ir baigiant kariniais konfliktais, tokiais kaip karas Ukrainoje ar įtampa Hormūzo sąsiauryje.

Šiltnamiuose karaliauja gerieji vabalėliai

Vienas iš modernaus ūkio prioritetų – kuo natūralesnis auginimo būdas. Tam „Agrošiltnamiai“ naudoja biologinę apsaugą, kuri leidžia iki minimumo sumažinti cheminių preparatų poreikį. Vietoj chemikalų čia dirba ištisos vabzdžių armijos.

„Biologinei apsaugai perkame vabaliukus iš Olandijos, pasivežame, kaip sakome, kūdikius, apgyvendiname šiltnamyje, maitiname, jie dauginasi, kuria kolonijas ir tokiu būdu jų kiekis šiltnamyje kvadratiniam metre daugėja“, – gamybos užkulisius atskleidžia P. Andriejavas.

Šie „gerieji vabalėliai“ mūsų krašto šiltnamiuose apgyvendinami dar sausio ar vasario mėnesiais, kai nėra jokių kenkėjų, kad iki sezono pradžios spėtų susiformuoti stiprus biologinis skydas.

Be apsaugos nuo kenkėjų, šiltnamiuose talkina ir kamanės. „Pomidorų auginimui atsivežame kamanes. Kamanių šeima gyvena pusantro mėnesio ir kas pusantro mėnesio vis po naują aviliuką vežamės. Kamanės apdulkina žiedus ir pomidorai tampa skanesni ir sodresni. Net ir savidulkiams pomidorams tai galioja“, – teigia vadovas. Šis gamtos ir technologijų derinys leidžia užtikrinti, kad daržovės būtų ne tik išvaizdžios, bet ir sveikesnės vartotojui.

Žiemą šiltnamius šildo, o kaip vasarą agurkus gelbėja nuo kaitros?

Jei žiemą pagrindinis priešas yra šaltis, tai vasarą iššūkiu tampa lietuviškos vasaros orų nestabilumas. Nepaisant to, kad daugumą dienų turime tradicinę vidutiniškai šiltą lietuvišką vasarą, bet būta dienų, kai lauke buvo vos keliolika laipsnių, tad net vasarą reikėjo šiltnamius šildyti. Bet būta ir dienų, ir net savaičių, kai lauke negailestingai plieskė saulė, o dangumi neplaukė nei vienas debesėlis.

Nors gali atrodyti, kad šiltnamyje visada turėtų būti karšta, temperatūros viršijimas gali sustabdyti augalo augimą. Pavyzdžiui, šių metų liepą „Agrošiltnamiuose“ antrajam derliui agurkų daigų sodinimas vyko spaudžiant +35 oC karščiui.

Ir jei šiltnamyje galima įrengti šildymą, tai augalams kondicionierių neįstatysi. Vis dėlto būdų apsaugoti augalus nuo kaitros yra. „Mes turime užuolaidas, kurias užtraukus padarome augalams šešėlį. Be to, augalai augdami ir atlikdami fotosintezę patys šiek tiek vėsina aplink save esantį orą.  Tai jeigu lauke yra +35 oC karščio, sudarius geras sąlygas šiltnamyje bus +27, +26 laipsniai – taigi, vėsiau negu lauke“, – sako P. Andriejevas. O tai, matyt, gali būti naujiena namų kieme turintiems šiltnamius žmonėms. Juk paprastai jei lauke taip karšta, šiltnamyje apskritai būna it pirtyje. Tiesa, retas kuris savo namų kieme esančiame šiltnamyje agurkėliams užuolaidas kabina.

Lietuviškų arbūzų bus, tačiau mažiau, nei norėtųsi

Kėdainių kraštas jau garsėja ne tik agurkais, bet ir pramoniniu būdu auginamais arbūzais. „Agrošiltnamiai“ buvo vieni pirmųjų pramoninių augintojų Lietuvoje, kurie ėmėsi šios kultūros ne kaip hobio, o kaip rimto prekybinio projekto. Tačiau arbūzų auginimas po atviru dangumi yra dar didesnė rizika, nei darbas šiltnamiuose.

„Pernai dėl tikrai šalto pavasario ir šaltos vasaros nunyko visas 100 procentų pasodintų arbūzų.

Šiemet tikimės, kad vaisių bus. Matome, kad yra užsimezgusių arbūzų ir jie neblogai auga. Vis dėlto liūtys padarė žalos.

Arbūzai turi stiprią šaknų sistemą ir jiems nereikia daug drėgmės, o Lietuvos vasaroms būdingas vandens perteklius juos tiesiog sunaikina“, – pasakoja pašnekovas.

Bendrovė  augina apie 4 hektarus arbūzų, tačiau prognozuojama, kad derlių pavyks nuimti tik iš vieno hektaro.

Gyventojai nori kokybės, nebijo sumokėti ir daugiau

Nepaisant visų patirtų sunkumų, pirmieji agurkai prekybos tinklus pasiekė standartiškai – vasario viduryje. P. Andriejavas pastebi, kad nors gamybos sąnaudos drastiškai augo, produkto kaina rinkoje išliko stabili ar net šiek tiek mažesnė nei pernai.

„Ne ūkininkai nustato kainas, o bendra rinka – kaina pas kaimynus, derlius kitose šalyse. Tikrai nėra taip, kad mes galime savo produkto kainą pakelti vien dėl to, kad ji yra šviežesnė ar sveikesnė.

Deja, kompensuoti papildomai patirtas sąnaudas yra nerealu. Niekas papildomai už tai nemokės“, – realią situaciją dėstė vadovas.

Visgi lietuviška kokybė turi savo vertę. Strateginis partneris – prekybos tinklas „Lidl“ – užtikrina stabilų šviežių pirmųjų Kėdainiuose užaugintų agurkėlių realizavimą visoje Lietuvoje. Tik tie agurkėliai, kurių nebepajėgia priimti „Lidl“, nugula ir kitų Lietuvos prekybos centrų lentynose. Taigi kitur tikimybė rasti kėdainiškių rankomis išaugintų agurkų yra gerokai mažesnė.

Pasak „Agrošiltnamių“ direktoriaus, vartotojų poreikis šviežiai produkcijai yra didelis, gyventojų nebaido ir aukštesnės pirmųjų, dar vasario viduryje pasirodančių agurkėlių kainos. O kainos didesnės ne tik dėl to, kad jie auga ypatingai lepinami ir šildomi, bet ir dėl to, kad jų būna gana mažai. Jei įsibėgėjus sezonui realizuojama po 200 tonų agurkų per savaitę, tai pirmosiomis vasario ir kovo savaitėmis rinkai įmanoma patiekti tik po 10 tonų agurkų per savaitę.

Kolektyvu didžiuojasi, norėtų priimti ir daugiau žmonių

Viena iš skaudžiausių temų ne tik „Agrošiltnamiams“, bet ir visam regionui – darbuotojų trūkumas. Nors įmonė siūlo stabilų darbą, organizuoja nemokamą vežiojimą iš aplinkinių miestelių (Krakių, Akademijos, Dotnuvos, Pelėdnagių ir kt.), rasti motyvuotų žmonių tampa vis sunkiau.

„Atrodytų, darbuotojų žmonių registruotų užimtumo tarnyboje gana nemažai, bet kai organizuojame darbo muges, iš jų norinčių ateina vienas kitas.

Pastebėjome ir atsiimtų II pensijų pakopos pinigų įtaką. Žmonės gyveno iš jų ir tiesiog pasirinko verčiau nedirbti. Kaip ir visur, taip ir Kėdainiuose yra tam tikras segmentas žmonių, kurie mieliau ims išmokas, negu dirbs“.

Visgi vadovas džiaugiasi esama profesionalia komanda, kuri sugeba suvaldyti procesus net ir ekstremaliausiomis sąlygomis. Jis neslepia pasididžiavimo dirbančiais žmonėmis ir sako, kad mielai į darbą priimtų ir daugiau žmonių.

Juo labiau kad darbas šiuolaikiniuose šiltnamiuose ne toks, kokį daugelis įsivaizduoja. „Agrošiltnamiuose“ yra šilta, švaru, ten nereikia nei su botais klampoti, nei lysvių ravėti. Procesai yra automatizuoti, todėl darbuotojų pagrindinės užduotys yra, tuos procesus išmokus, prižiūrėti augalus ir duoti jiems tą būtiną slaptą ingredientą – meilę.

Sezonas „Agrošiltnamiuose“ tęsis iki lapkričio mėnesio. Tuomet laukia pertrauka, skirta valymuisi bei atostogoms, o jau sausį viskas prasidės iš naujo – su naujais daigais ir, tikėtina, naujais gamtos iššūkiais.