Lazdijų medžiotojų trofėjai – tarp įspūdingiausių Dzūkijos parodos eksponatų

Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta jau aštuntoji Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų paroda. Joje eksponuojami įspūdingo dydžio ir grožio trofėjai, į Alytų atkeliavę iš Alytaus, Lazdijų, Varėnos ir Prienų rajonų. Paroda lankytojus kviečia ne tik pasigrožėti išskirtiniais eksponatais, bet ir daugiau sužinoti apie Dzūkijos gamtą, medžioklės tradicijas, gyvūnų pažinimą bei atsakomybę už mišką ir jo gyventojus. Tarp įspūdingiausių Dzūkijos parodos eksponatų – ir Lazdijų medžiotojų trofėjai.

Šios tradicinės parodos sumanytojas ir pagrindinė jos siela – ilgametis medžioklės tradicijų puoselėtojas Vytautas Kucevičius. Šios išskirtinės parodos tikslas – šviesti ir edukuoti visuomenę, parodyti medžioklę ne tik kaip žvėries sumedžiojimą, bet ir kaip atsakomybę, gamtos pažinimą bei rūpinimąsi mišku ir jo gyventojais.

„Alytaus medžiotojų ir žvejų draugija turi gražią seną tradiciją – kas treji metai Dzūkijos sostinėje Alytuje surengti Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų parodą. Šioje, jau aštuntojoje, parodoje eksponuojami geriausi ir įspūdingiausi per pastaruosius tris medžioklės sezonus – 2023–2026 metais – Alytaus, Lazdijų, Varėnos ir Prienų rajonuose sumedžiotų žvėrių trofėjai: briedžių, elnių, danielių ir stirninų ragai, šernų iltys, vilkų, barsukų, bebrų, lapių ir mangutų kaukolės“, – pasakoja V. Kucevičius.

Šiemet į parodą iš viso pristatyta 210 trofėjų, įvertintų įvairių laipsnių medaliais. Daugiausia jų – stirninų ragai, kurių parodoje galima išvysti net 103. Vis daugiau eksponuojama ir tauriųjų elnių trofėjų – į parodą jų buvo pristatyti 64, tačiau dėl vietos stokos salėje eksponuojami 58. Tai, pasak organizatoriaus, verčia galvoti apie dar erdvesnes patalpas būsimoms parodoms. Ekspoziciją taip pat papildo penki briedžių ir penki danielių ragai, penkios vilkų, penkiolika bebrų, trys barsukų ir trys lapių kaukolės bei septynios šernų iltys.

Kai kurie parodoje eksponuojami eksponatai išsiskiria ne vien medaliu, bet ir savo istorija. Dėl mechaninių pažeidimų, patirtų dar augant ragams, gamtoje susiformuoja itin neįprastos jų formos. Vieni elnio ragai primena šluotą, kiti stirnino ragai išauga neįprastai pakrypę. Tokie trofėjai, pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vadovo Anatolijaus Palionio, itin reti.

Ypatingi trofėjai – ir iš Lazdijų krašto

Nemažą parodos dalį sudaro Lazdijų krašto medžiotojų trofėjai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vadovas Anatolijus Palionis pasakoja, kad jų paruošimas, įvertinimas, atvežimas ir eksponavimas pareikalavo nemažai laiko bei kruopštaus darbo.

Iš Lazdijų į parodą pristatyti trofėjai buvo įvertinti įvairių spalvų medaliais. Tarp stirninų trofėjų – 8 aukso, 13 sidabro ir 8 bronzos medaliai. Tauriųjų elnių trofėjai pelnė 3 aukso, 11 sidabro ir 4 bronzos medalius. Lazdijų krašto medžiotojų trofėjų kolekciją taip pat papildė aukso medaliais įvertinti vilko, šerno ilčių ir barsuko trofėjai bei dviem sidabro medaliais įvertinti lapių trofėjai.

Ypatingo kruopštumo reikalauja ir smulkesnių trofėjų paruošimas. „Reikia nemažai padirbėti paruošiant lapės kaukolę vertinimui, o vėliau gali pamatyti, kad ji nieko verta. Parodoje esančios lapės kaukolės – itin vertingos“, – pasakoja A. Palionis, atkreipdamas dėmesį tai į vieną, tai į kitą trofėjų.

Trofėjus – ne vien kaulas

Parodos atidarymo metu netrūko lankytojų. Susirinko LMŽD skyrių vadovai, medžiotojai, jų šeimos nariai, draugai ir gamtos mylėtojai. Daugelis ieškojo savo trofėjų, o atėjusieji pas pažįstamus medžiotojus prašė parodyti būtent jų eksponatus.

„Kur mano elnio ragai? Padėkite surasti“, – girdėjosi medžiotojų balsai, nes tarp tokios gausybės trofėjų savąjį ne taip jau paprasta iškart pastebėti. „Į mišką pabėgo“, – juokavo kiti.

Paklaustas, kokia galėtų būti visos parodos eksponatų piniginė vertė, V. Kucevičius pabrėžia, kad medžiotojui trofėjus dažniausiai yra neįkainojamas.

„Trofėjus – tai ir mokslas, ir menas, ir istorija. Tai gyvas pasakojimas apie tai, kaip buvo sulauktas įspūdingas žvėris, apie buvimą gamtoje, kantrybę, gebėjimą išlaukti savojo laiko ir pažinti žvėrį. Kartais savojo trofėjaus tenka laukti ne vienerius ir ne dvejus metus. Vienam tai gali būti tiesiog kaulas, o kitam – labai svarbi gyvenimo istorijos dalis“, – sako parodos sumanytojas.

Trofėjų vertinimui taip pat reikia daug laiko ir profesionalių žinių. A. Palionis pasakojo, kad šešis šeštadienius dalyvavo vertinant trofėjus. Jie vertinami pagal tarptautines CIC – Tarptautinės medžioklės ir laukinės gamtos apsaugos tarybos – metodikas.

Po vertinimo laukė ne mažiau atsakingas darbas – parodos ekspozicijos įrengimas, trofėjų išdėstymas, o vėliau dar juos reikės saugiai pargabenti savininkams. Ypač atsargiai tenka elgtis su elnių ragais, nes jų kaukolės kaulai labai trapūs.

„Trofėjus tenka itin saugiai, įvairiais būdais dėti, kad tik nepažeistum. Mano gero draugo pirmą kartą sumedžioto elnio trofėjus buvo netyčia nuskeltas, kai paslydo atremtas. Tačiau priklijuosime, sutvarkysime“, – pasakoja A. Palionis.

Parodoje – ir medžioklės šuns istorija

Lankytojai gali apžiūrėti ir V. Kucevičiaus sukauptą antikvarinių eksponatų, meno kūrinių bei medžioklinių dirbinių kolekciją, susijusią su medžiokliniais šunimis.

„Tai dar kartą parodo, kokią didelę reikšmę medžioklėje turėjo pats geriausias draugas ir ištikimiausias medžiotojo pagalbininkas – medžioklinis šuo“, – sako V. Kucevičius.

Parodoje – net 127 įvairūs eksponatai, kuriuose vaizduojamas medžioklinis šuo arba medžioklės scena su šunimi.

Į parodą vienas iš svečių atsivežė ir itin retos veislės Norvegijos briedžių šunį – norvegų elkhundą. Lietuvoje gimusį šios veislės šuniuką parodos lankytojai galėjo pamatyti gyvai. Mažasis būsimas medžiotojo pagalbininkas sulaukė nemažai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų dėmesio.

Trofėjų paroda subūrė

Parodos atidaryme dalyvavęs Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pasidžiaugė, kad tokios parodos vyksta ir yra reikalingos. Renginio nuotaikos nesugadino net trumpai prapliupęs lietus. Meras juokavo, kad medžiotojus retai pamatysi su skėčiais, o štai parodos atidaryme pamatėme. N. Cesiulis kukliai pasakojo apie savo trofėjų, esą jo trofėjus pakabintas kamputyje ir su prityrusiais medžiotojais varžytis jis negalėtų. Tačiau V. Kucevičius atskleidė, kad mero sumedžioto danieliaus ragai įvertinti sidabro medaliu. O susitikę du medžiotojai – Anatolijus su Nerijumi – turėjo apie ką pakalbėti.

Parodoje apsilankiusi Seimo narė Jurgita Šukevičienė taip pat pastebėjo didžiulį susidomėjimą renginiu – atvykus teko net kelis kartus aikštelę apvažiuoti aplinkui, kol pavyko rasti vietą automobiliui.

Pasveikinti organizatorių ir parodos dalyvių atvyko ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Jis pasidžiaugė paroda, medžiotojų bendryste ir ilgamete tradicija.

„Ne kasdien tenka susitikti“, – spaudė vienas kitam rankas L. Daukša ir A. Palionis. Į parodos atidarymą atvyko ir mūsų krašto „Ąžuolyno“ medžiotojų būrelio narys Jonas Juodeška. A. Palionis jį apibūdino kaip vieną aktyviausių draugijos medžiotojų.

„Jis surenka trofėjus iš savo būrelio narių, atveža, kai reikia – paremia, padeda organizuojant medžiotojų renginius ir bendruomenės šventes“, – J. Juodešką gyrė A. Palionis.

Pats J. Juodeška prisipažino, kad trofėjais domisi ir jam ši sritis įdomi. Beje, jis yra sumedžiojęs ir vilką. Šios parodos sumanytojas Vytautas Kucevičius įteikė padėką Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus vadovui Anatolijui Palioniui.

Ar paroda pasieks Lazdijus?

A. Palionis pripažįsta, kad tokio renginio organizavimas – nemenkas darbas. Šešis šeštadienius jis skyrė vien trofėjų vertinimui, o nuo sekmadienio prisidėjo prie parodos ekspozicijos įrengimo.

Laukia dar viena užduotis – visus trofėjus saugiai pargabenti jų savininkams į Lazdijus. Kiekvienas trofėjaus šeimininkas jo laukia, nes tai ne tik eksponatas, bet ir asmeninė medžioklės istorija.

Paroda Alytaus kraštotyros muziejuje veiks iki spalio 4 dienos. Vėliau ji keliaus į Prienus. O Lazdijų krašto žmonės gali tikėtis, kad ateityje paroda galėtų atkeliauti ir į Lazdijus?

„Norėtųsi, kad ir Lazdijų žmonės galėtų pamatyti medžioklės trofėjų parodą, bet nerandame tam tinkamos didelės erdvės. Bandau ieškoti. Gal surasime?“ – viliasi A. Palionis.

O kol kas Dzūkijos krašto medžioklės trofėjų istorijos susitinka Alytuje. Čia eksponuojami ne tik ragai, iltys ar kaukolės – kiekvienas trofėjus pasakoja apie žmogaus santykį su gamta, kantrybę, tradicijas ir atsakomybę už tai, kas gyvena Dzūkijos miškuose.