Pažadėti ankstyvi avansiniai mokėjimai pasiekė ne visus ūkininkus: kodėl dalis liko be avansų?

Šiemet Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) avansines tiesiogines išmokas pradėjo mokėti beveik dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai. Tačiau dalies ūkininkų žadėti pinigai laiku nepasiekė. Viešojoje erdvėje pasigirdo priekaištų dėl nuotolinės laukų stebėsenos sistemos (ALNSIS) veikimo, o dalis žemdirbių ėmė kelti klausimą, kodėl avansinės išmokos nepasiekė ūkių, nors, jų teigimu, įsipareigojimų terminai dar nebuvo pasibaigę arba darbai jau buvo atlikti.

NMA aiškina, kad ankstyvi mokėjimai vykdomi etapais, o dalis pareiškėjų išmokų kol kas nesulaukė todėl, kad dar nebaigtos visos patikros. Tuo metu ūkininkų organizacijos pripažįsta – pati idėja paankstinti avansinius mokėjimus buvo sveikintina, tačiau šiemet pritrūko sprendimų nenumatytiems atvejams.

LŪS: gera idėja susidūrė su realybe

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad ankstesnis avansinių išmokų mokėjimas buvo iš esmės geras sprendimas.

„Ūkininkams niekada taip anksti nebuvo žadėta išmokėti avansines išmokas. Noras tai padaryti tikrai buvo sveikintinas. Energetinė krizė, pieno krizė, ilgi atsiskaitymai už produkciją – visa tai lėmė siekį padėti ūkininkams greičiau gauti apyvartinių lėšų“, – situaciją aiškina G. Špakauskas.

Tačiau, anot pašnekovo, problema kilo dėl to, kad visa sistema buvo paremta prielaida, jog nuotolinė stebėsena spės laiku patvirtinti visų ūkių atitiktį reikalavimams.

„Buvo vienas griežtas susitarimas – avansines išmokas gaus tik tie, kurie šimtu procentų praeis patikras. Tačiau nebuvo pagalvota, kas bus, jeigu sistema dėl objektyvių priežasčių visko nespės įvertinti. Iš esmės nebuvo B plano“, – teigia LŪS vadovas ir priduria: „Buvo daug debesuotų dienų, palydovinė sistema negavo visų reikalingų duomenų. Nesulaukę žadėtų avansinių išmokų, ūkininkai prisijungė prie NMA sistemos ir pamatė raudonuojančius laukus, nors realiai visi darbai jau buvo atlikti. Taip ir kilo nepasitenkinimas.“

NMA: oranžinis laukas dar nereiškia pažeidimo

NMA pabrėžia, kad dalis ūkininkų neteisingai interpretavo sistemoje matomus įspėjimus.

„Nuo rugpjūčio 17 d. dalis laukų pažymėti oranžine spalva – tai reiškia, kad įsipareigojimas dar nėra įvykdytas ir artėja termino pabaiga. Tai prevencinė priemonė, padedanti ūkininkams ištaisyti klaidas ir išvengti paramos išmokų sumažinimo“, – aiškina agentūra.

Anot NMA, algoritmų patikimumas yra aukštas, tačiau rezultatams įtakos gali turėti gamtinės sąlygos ar konkrečių laukų ypatumai.

„Stebimo lauko rezultatas gali kisti ne tik gavus naujus algoritmo rezultatus, bet ir NMA atlikus papildomus duomenų sutikrinimus“, – pažymi agentūra.

Ji taip pat primena, kad ūkininkai gali paspartinti patikrą pateikdami lauko nuotraukas per mobiliąją programėlę „NMA agro“.

Tačiau NMA pabrėžia, kad nuotraukų pateikimas nėra privalomas – jų nepateikus agentūra papildomus sutikrinimus atliks savo turimais duomenimis pasibaigus įsipareigojimų terminui.

Kodėl avansai neišmokami visiems iš karto?

NMA teigia, kad sprendimas avansus pirmiausia mokėti tik visiškai patikrintiems pareiškėjams priimtas siekiant apsaugoti pačius ūkininkus.

„Jeigu išmokos pirmiausia būtų išmokėtos, o vėliau paaiškėtų, kad nustatyti neatitikimai, jas tektų susigrąžinti. Tokiu atveju ūkininkai galimai jau būtų panaudoję gautas lėšas ir neturėtų galimybės jų grąžinti“, – aiškina agentūra.

Be to, susidarius skolai, būtų stabdomas tolimesnis paraiškos administravimas ir kitų išmokų mokėjimas. Anot NMA, būtent todėl pasirinkta pirmiausia išmokėti avansus tiems pareiškėjams, kurių atitiktis reikalavimams jau visiškai patvirtinta.

Grūdų augintojai: problema labiau palietė pievas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas sako, kad grūdininkų sektoriuje ši problema nėra tokia ryški.

„Daugiausia viskas susiję su ganyklomis ir šienaujamomis pievomis. Su grūdų laukais tokių pastebėjimų praktiškai nėra. Pasitaiko pavienių atvejų dėl augalų kaitos ar pasėlių atpažinimo, tačiau dėl to gauti bazinę avansinę išmoką didesnių problemų nekyla“, – sako jis.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad avansinės išmokos daugeliui ūkių šiuo metu yra itin svarbios: „Finansinis srautas dabar labai reikalingas – reikia atsiskaityti už kurą, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Kuro kainos gana ženkliai išaugusios, todėl papildomos apyvartinės lėšos ūkiams tikrai svarbios.“

Anot A. Vanago, grūdų augintojai masiškai šio klausimo nekėlė. Pasak jo, ši problema labiausiai palietė gyvulininkystės ūkius, kuriuose daug deklaruojamų pievų ir ganyklų.

Situacija po truputį stabilizuojasi

G. Špakausko teigimu, didžiausią nepasitenkinimą sukėlė ne tiek pati sistema, kiek ūkininkų lūkesčiai: „Buvo paskelbta, kad avansiniai mokėjimai prasidės, žmonės planavosi finansinius srautus, tikėjosi pinigų, o jų negavo. Taip ir kilo įtampa.“

Vis dėlto, anot jo, situacija pamažu gerėja: „Palydoviniai duomenys nuolat atsinaujina, vis daugiau ūkininkų gauna avansines išmokas, todėl aistros po truputį rimsta. Mes palaikome nuotolinę stebėjimo sistemą, bet tokiais atvejais, be abejo, norisi tobulėjimo. Todėl palaikome su NMA ryšį, žiūrime konkrečius atvejus, nagrinėjame, kodėl ir kas nutiko, kad viskas kuo greičiau išsispręstų. Viskas pamažu dėliojasi į savo lentynas ir tikimės, kad viskas bus gerai.“

NMA savo ruožtu tvirtina, kad iki šios savaitės pabaigos išmokos bus pervestos beveik 91 proc. paramos gavėjų ir mokėjimai bus tęsiami.