Tvarus ūkis ir ekologiškas ūkis – tai dvi skirtingos sąvokos, kurių nederėtų painioti. Tai buvo ne kartą pabrėžta Juodpėnuose (Kupiškio r.) Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje surengtoje BASF lauko dienoje ir diskusijoje “Tvarus ūkis – ateities kartoms“. Patyrę ūkininkai kalbėjo, kad tai, ką darome šiandien, darome dėl mūsų vaikų, perimsiančių ūkius iš mūsų. Tuo tarpu politikai akcentavo, jog tik tvarūs ūkiai padės Lietuvai pasiekti Žaliojo kurso tikslų ir šį tikslą padės pasiekti tiek technologijos, tiek augalų apsaugos produktų inovacijos.

Kodėl svarbu ūkininkauti tvariai? 

Renginio atidaryme kalbėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nurodė, kad žemės ūkis santykis su gyvąja gamta tampa vis tampresnis. 

“Gerai, kad didelės įmonės ieško sprendimų. Juk daug sudėtingesnis darbas yra užauginti galutinį produktą, o tam reikia ir daug specifinių žinių. Europos Komisijoje jau dėliojamas naujas pesticidų reglamentas”, – kalbėjo K. Navickas, pridurdamas, jog Europos Sąjungoje siekiama maždaug 50 proc. sumažinti augalų apsaugos priemonių naudojimą.

Tiesa, K. Navickas pripažino, kad ne visuose segmentuose yra alternatyvų augalų apsaugos priemonėms. 

“BASF Agro Lietuva” Verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė akcentavo, kad kalbant apie tvarų ūkininkavimą, nevertėtų dėti lygybės ženklo tarp tvaraus ūkio ir ekologinio ūkio. 

“Tvarus ūkis – tai  įvairios technologinės priemonės, tausus augalų apsaugos priemonių naudojimas. Jų reikia naudoti tiek, kiek reikia ir kada reikia”, – sakė R. Laurinkienė.

Pavyzdžiui, ekologiniame ūkyje, norint sunaikinti piktžoles, neretai akėjama iki 12 kartų. “Įsivaizduokite, koks tai tvarumas?”, – retoriškai klausė R. Laurinkienė.

Lauko dieną priėmęs Z. Aleksandravičaus ūkis buvo pirmasis BASF Tvarių ūkių tinklo (Farm network) narys. Šiame tinkle yra per 50 ūkių, dirbančių keliasdešimt tūkstančių hektarų. Būtent juose BASF taiko pažangiausius produktus, žemdirbystės ir gamtos bendrystės projektus. “Tikrai galime susitarti dėl Žaliojo kurso ir galime parodyti, jog žemės ūkis nėra blogis”, – kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Puidokas valdžiai patarė daugiau tartis su žemdirbiais. 

“Žmonės, neturėdami ekonominės naudos, vargu ar vykdys nurodymus. Tie aplinkosauginiai dalykai daug kainuoja, nes jie padidina išlaidas. Paminėjote, kad reikia kažkam nusileisti. Nereikia to daryti. Reikia tartis ir susitarti. Imti pavyzdį iš kitų šalių, kur su žemdirbiais tariamasi”, – pridūrė M. Puidokas.

Ūkininkas: pasinaudokime unikalia galimybe

Žemdirbiai įsitikinę, kad Žaliojo kurso tikslus pasiektini ne draudimais, o taikomomis technologijomis ir inovacijomis.

“Ūkininkauju daugiau kaip 30 metų, – susirinkusiems kolegoms priminė Kėdainių r. dirbantis Šarūnas Šiušė. – Kol ekologinis ūkininkavimas nėra pažengęs tiek, kad galėtų aprūpinti žmones maistu, tikslioji žemdirbystė padėtų siekti Žaliojo kurso tikslų nemažinant gamybos”. 

Ūkis tvaraus ūkio link kelią pradėjo dar prieš 20 metų. Jis po truputį vis gausino pažangią žemės ūkio techniką, taikė mokslu grįstas auginimo technologijas.

“Buvo laikas, kai mūsų rezultatai buvo pablogėję, bet po kelių metų to lauko potencialas pradėjo sparčiai augti. Tas laukas gausesniu derliumi išsiskyrė iš kitų. Supraskime, kad žemė, tai nėra atskiras gabalas: jame yra gyvybė, kultūriniai augalai”, – pabrėžė Š. Šiušė.

Per pastaruosius 5 metus trąšų poreikis ūkyje sumažėjo net 20 proc. “Mes jau baigiame pasiekti tą Europos iškeltą tikslą. Mes supratome, kad nieko negalime išvežti iš lauko. Tad palikome visus šiaudus, atsirado tarpiniai augalai sliekams, bakterijoms. Prieš 8 metus įsigijome azoto trąšų mašiną, sudarėme gudrią trąšų programą, kuri padeda sekti augalo gyvenimą, kiek ir ko jam reikia, – kalbėjo Š. Šiušė. – Ekologiniame ūkyje to nepadarysi, nes jei mažės ūkininkų pajamos, didės nepasitenkinimas. Mes matome, kas vyksta Europoje, Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Todėl turime labai rimtai pagalvoti, kur mes einame. O dėmesio tiksliajai žemdirbystei skiriame labai mažai”.

Š. Šiušė taip pat akcentavo, kad Lietuva turėtų pasinaudoti unikalia galimybe vykstant kartų kaitai tarp ūkininkų. “Mes nueiname, o ateina jaunimas. Šitas jaunimas yra labai imlus skaitmenizavimui. Nepraraskime to laiko. Ir aš manau, kad dėmesys tiksliajai žemdirbystei turėtų būti skiriama lygiai tiek pat, kiek mes dabar kalbame apie ekologiją”, – neabejoja Š. Šiušė.

Žydinčių augalų juostose tarpsta gyvybė

Būtent Z. Aleksandravičiaus ūkis gali pasigirti daugybe įdiegtų priemonių ir jau pasiteisinusių idėjų, darančių jo ūkį pavyzdiniu tvarumo prasme. Net senos, apleistos sodybos čia saugojamos ne prasčiau, nei pasėliai.

BASF specialistai ir Vilniaus universiteto mokslininkai parodė, kaip Z. Aleksandravičiaus ūkyje aplink pasėlius įrengtos žydinčių augalų juostos. 

Šiame ūkyje jos atsirado prieš dvejus metus ir per tą laiką pavyko pasiekti stulbinančių rezultatų bioįvairovės didinimo prasme. “Nors dar matyti piktžolių, vis dėlto tai  akivaizdus įrodymas, kaip žemdirbiai gali prisidėti prie gyvosios gamtos puoselėjimo, o sykiu gauti ir ne ką mažesnį derlių nei anksčiau”, – kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė.  

Čia ir dar dvejose vietose vien vabalų aptikta 150 rūšių. Lietuvoje priskaičiuojama apie 3500 vabalų rūšių. Bitinių šeimos vabzdžių rūšių augalų juostose aptikta net 123, iš kurių 4 saugomos Europos Raudonojoje knygoje.

Žydinčių augalų juostose, kurių plotis siekia apie 6 metrus, pastatyta ir dešimtys avilių. Be to, iš 14 indikatorinių Lietuvos kaimo paukščių rūšių, šiemet čia sugrįžo perėti griežlė. Tad apylinkėse aptiktos visos 14 indikatorinių kaimo paukščių rūšys. Iš šalyje priskaičiuojamų apie 400 paukščių rūšių, pernai Z. Aleksandarvičiaus ūkio apylinkėse buvo rastos 65 paukščių rūšys, o šiemet – net 73. Jei nyktų paukščiai, nyktų ir likusi maitinimosi grandinė – vabzdžiai, vorai ir maži žinduoliai.

Mokslininkai neabejoja, kad augalų apsaugos priemonių gamintojai atsakingi už biologinės įvairovės didėjimą arba mažėjimą ir džiugu, kad BASF prie to ženkliai prisideda.

Pusiausvyra tarp poreikių ir reikalavimų 

BASF dirba ne tik dėl to, kad Lietuvoje išliktų kuo daugiau sodybų, išsaugojusių tvaraus ūkininkavimo pagrindus, maksimalios bioįvairovės didinimo, bet ir derlingumo pusiausvyros. 

“Mes siūlome tik tuos augalų apsaugos produktus, kurie atliepia šiuos tikslus, – sakė agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis. – Kuriame produktus, kad jie padarytų kuo mažesnę žalą gamtai ir kartu suteiktų maksimalią naudą auginamiems kultūriniams augalams”.

Paulius papasakojo, kaip į BASF produktus reaguoja Z. Aleksandravičiaus ūkyje auginama kviečių veislė Kena. “Matome, kad nepaisant išvakarėse iškritusio milžiniško kritulių kiekio, laukas stovi, jis neišguldytas. Jame teisingai buvo panaudoti augimo reguliatoriai”, – pabrėžė P. Paulauskis.

Augimo reguliatorių naudojimas itin aktualus jautriomis laikomoms kviečių veislėms. Jau ne vieneri metai įsitikinta, kad augimo reguliatorius Medax Max, kuris pasėliuose buvo panaudotas laiku, padėjo praktiškai išvengti kviečių išgulimo. “Palyginti su kitais laukais, kur nebuvo naudotas šis produktas, čia kviečių išgulė gerokai mažiau”, – ranka į pasėlius parodė P. Paulauskis.

Derlius nesumažės, jei apsaugosite augalus 

Anot P. Paulauskio, BASF produktai sėkmingai apsaugojo ir augalus nuo ligų. “Šie metai išskirtiniai dėl gausių kritulių, o tai Lietuvoje padarė įtaką ir augalų ligų plitimui. Praktika rodo, kad nesaugant augalų nuo ligų, derlingumo praradimai gali sudaryti iki 2 tonų hektarui”, – pabrėžė P. Paulauskis.

Pasak jo, fungicidai daugeliu atveju įvardijami kaip žalingesni produktai ir ilgainiui vis dažniau jie išimami iš rinkos. Šiuo atveju BASF irgi rado išeitį. Atsižvelgiant į vis griežtėjančius reikalavimus, BASF prieš dvejus metus užregistravo naują veiklią medžiagą triazolą. Jis greitai skyla ir tuo pačiu duoda didelę naudą augalams.

“Šių produktų nereikia naudoti daug, nes jie augalų yra greitai įsisavinami. Net praėjus laikui, nebūtina perpurškinėti laukų. Be to, kiekvienas perpurškimas prasilenkia su tvarumu, į aplinką patenka daugiau cheminių medžiagų”, – fungicidų purškimo atsakingumą pabrėžė P. Paulauskis.

Tad BASF, siekdama, jog žemdirbiai mažintų purškimų skaičių, taip pat prisideda prie tvaraus ūkininkavimo populiarinimo. 

Herbicidai naudoti tik rudenį

“Pernai šiame lauke rudenį buvo naudotas herbicidas Clearfield ir šį pavasarį jo jau nebenaudota. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad javapjūtei mes turėsime sveiką ir gausų derlių”, – aiškino P. Paulauskis.

Nesunku įsitikinti tuo, kad herbicidų pavasarį išties nenaudota, nes kai kur mėlynuoja rugiagėlės, kai kur žiedus išskleidusios ramunės. Šį rudenį BASF žada apskritai naujieną, laikomą mokslo pasiekimu. Tai herbicidas Pontos. Jis sunaikina tiek vienskiltes, tiek dviskiltes piktžoles, įskaitant ir tokią piktžolę kaip pievinis pašiaušėlis. 

“Kaina šio produkto labai draugiška. Taip, jūs ir pavasarį kai kur pamatysite ramunes, bet ūkiai, kurie nori turėti visiškai švarius laukus, pavasarinis švelnaus herbicido panaudojimas nuo dviskilčių piktžolių, yra neišvengiamas”, – pataria žemdirbiams Paulius.

Stulbinančio efektyvumo naujiena

Pasak "BASF Agro Lietuva" agronomo vadybininko Tomo Karkazo, nemažai naujienų įmonė turi ir rapsų augintojams. Lauko dienoje papasakota apie žieminių bei vasarinių rapsų fungicidą Revydas, kuris buvo užregistruotas tik šiais metais.

Šis fungicidas ne tik žieminių ir vasarinių rapsų, bet ir rapsiukų, aliejinių ridikų apsaugai nuo baltojo (sklerotinio) puvinio (Sclerotinia sclerotiorum), juodosios dėmėtligės (alternariozės)(Alternaria brassicae), miltligės (Erysiphe cruciferarum). Svarbu tai, kaip teigė T. Karkazas, jog Revydas viena iš veikliųjų medžiagų yra daugeliui kviečių augintojų žinomas Revysol. 

“Po apsilankymų pas partnerius Vokietijoje, Danijoje ir Lietuvoje, pamatėme akivaizdų proveržį septoriozės kontrolėje, kur ši liga yra Nr. 1 javų pasėliuose. Bet kur yra Revisol veiklioji medžiaga, užfiksuotas pats geriausias efektyvumas, kviečiai išties visur buvo žaliausi”, – pabrėžė T. Karkazas. 

Revydas reikia purkšti žydėjimo metu. “Tad Revydas prekyboje atsiras jau kitais metais. Rekomenduojama maksimali norma yra 1 litras hektarui”, – pataria T. Karkazas. 

Agronomas taip pat papasakojo ūkininkams apie InVigor grupės rapsų sėklas. Selekcininkų pastangomis pasirūpinta šių sėklų įvairove ir T. Karkazas akivaizdžiai parodė, kaip atrodo jau ūgtelėję rapsai ir kuo jie skiriasi nuo įprastųjų. 

“Pavyzdžiui, “Linas Agro” prekiauja rapsų sėklomis InV1266 CL, kurios šiais metais jų prekybos portfelyje yra numeris 1”, – akcentavo T. Karkazas.

Hibridų registruojama begalė, bet apie juos vertėtų patiems ūkininkams susipažinti ir pasikonsultuoti su BASF agronomais vadybininkais.