Alinantys karščiai – grėsmė gyvūnams: kaip atpažinti perkaitimą?

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje toliau laikysis karšti orai – termometro stulpeliui perkopus 30 laipsnių ribą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja, kad tiek augintiniams, tiek ūkiuose laikomiems gyvūnams būtinas didesnis dėmesys ir priežiūra. Aukšta temperatūra veikia gyvūnų organizmą – perkaitęs gyvūnas kvėpuoja dažnai ir paviršutiniškai, tampa neramus, gali gausiai prakaituoti, sutrinka judesių koordinacija. Pastebėjus šiuos požymius, gyvūną būtina kuo skubiai perkelti į pavėsį ir pradėti vėsinti – naudoti vėsų vandenį arba kitas saugias vėsinimo priemones.

Karštomis dienomis gyvūnus aktyviai puola kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie taip pat gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ar net pavojų gyvybei. Rekomenduojama naudoti veterinarijos vaistinėse įsigyjamas apsaugos priemones, gyvūnus laikyti uždarose patalpose intensyviausio vabzdžių aktyvumo metu, taip pat užtikrinti pavėsį, vėdinamas vietas ar taikyti vandens vėsinimo būdus (purškimą, maudynes, dušą).

Gyvūnai visada turi turėti galimybes atsigerti švaraus, vėsaus vandens. Ganyklose laikomi gyvuliai karščiausiu dienos metu neturi būti paliekami tiesioginėje saulėje – jiems būtinas pavėsis: medžių paunksnės, stoginės ar pavėsinės.

Gyvulių laikymo patalpose turi veikti efektyvios ventiliacijos sistemos, ypač laikant kiaules ar paukščius. Taip pat rekomenduojama įrengti signalizacijas, perspėjančias apie ventiliacijos sutrikimus ar pavojingai pakilusią temperatūrą.

Vežant gyvūnus būtina užtikrinti vėdinimą, temperatūros kontrolę ir galimybę atsigerti. Kai oro temperatūra siekia 30 °C ir daugiau, keliones rekomenduojama atidėti, nebent transporto priemonėje yra įrengta efektyvi vėsinimo sistema. Gyvūnus patariama gabenti anksti ryte arba naktį, vengiant ilgo buvimo karštoje aplinkoje ir nenumatytų sustojimų.

Šunys, katės ir kiti augintiniai karštį ištveria sunkiai, todėl jiems būtina vėsi, gerai vėdinama patalpa. Svarbu užtikrinti nuolatinę prieigą prie vandens, leisti ilsėtis ant vėsesnių paviršių, prireikus vėsinti drėgnu rankšluosčiu ar vandens purškimu. Ypač jautrūs yra vyresni, sergantys, antsvorio turintys ir trumpasnukiai gyvūnai.

Karštuoju laikotarpiu gyvūnų apetitas natūraliai sumažėja, todėl rekomenduojama mažinti pašaro kiekį ir rinktis lengviau virškinamą maistą. Vanduo turi būti dažnai keičiamas, kad išliktų šviežias, vėsus ir švarus.

Niekada nepalikite gyvūnų vienų automobilyje – net ir trumpam, nes temperatūra viduje gali pavojingai pakilti per kelias minutes. Taip pat nerekomenduojama leisti šunims važiuoti iškišus galvą pro langą dėl galimų sveikatos pažeidimų.

Pasivaikščiojimus su augintiniais reikėtų planuoti rytais arba vakarais, vengiant įkaitusio asfalto, galinčio nudeginti letenas.

Jei gyvūnas tampa vangus, stipriai lekuoja, gausiai seilėjasi, parausta gleivinės, vemia ar netenka sąmonės – būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.