Birželio 17 d. startavo nauja priemonė „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“, kuriai įgyvendinti skirta 19,36 mln. Eur (16 mln. Eur – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos ir 3,36 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšos). Už 1 ha atkurto pelkių ploto galima gauti 2515,73 Eur be PVM (3044,03 Eur su PVM).

Paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 19 d. Antras kvietimas teikti paraiškas pagal šią priemonę planuojamas rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

Siekdama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žemės ūkio sektoriuje, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina įvairias priemones. Viena  efektyviausių – durpinių šlapynių atkūrimas įgyvendinant RRF veiklą „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą)“. Atkūrus vos 3 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto užimančius durpžemius,  ŠESD emisijos žemės ūkio sektoriuje sumažėtų beveik 25 proc.

Bendras Lietuvos durpžemių plotas yra 371,15  tūkst. ha. Durpžemių plotas, kuriame yra arimai/ pievos, sudaro apie 250 tūkst. ha. Investavus 16 mln. Eur ir atkūrus 6000  ha pelkių plotą, per 30 metų bendras ŠESD kiekis galėtų sumažėti apie  1,9215  mln. t CO2  ekv.

Įgyvendinant  šią priemonę  iki 2024 m. gruodžio 31 d. būtina pasiekti tarpinę rodiklio reikšmę –  2000 ha plote  atkurti pelkėdaros procesus.

Pareiškėjai:

• Pirminę žemės ūkio  produktų gamybą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, teisėtais pagrindais valdantys žemės plotus
• Valdą įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre
• Neturi įsiskolinimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM (NMA), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie  prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
• Nėra gavę valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.
• Paramai tinkamas plotas ne mažesnis kaip 1 ha vientiso lauko ploto dydžio, žemės ūkio naudmenų (plotai turi būti projekto pareiškėjo teisėtai valdomi (nuosavybės, nuomos, patikėjimo ar panaudos pagrindais). Jei plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis), pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis (sutikimai turi būti notariškai patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka; sutikimai turi būti pateikiami kartu su projekto paraiška).

Su paraiška pateikti:

• Planuojamo atkurti ploto vietovė bei koordinatės (shape formatu);
• Savivaldybės išduotos techninės sąlygos melioracijos inžineriniams statiniams pertvarkyti;
• Techninėse sąlygose turi būti įvertintas galimas projekto poveikis kaimyniniams sklypams, keliams, kitai infrastruktūrai. Jei Projektas įgyvendinamas saugomose teritorijose, su projekto paraiška turi būti pateiktas valstybinio parko ar biosferos rezervato direkcijos arba direkcijos, kuriai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, bei valstybės saugomų gamtos paveldo objektų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms ir funkcijų vykdymo jose“ priskirtos saugomos teritorijos, sutikimas dėl projekto įgyvendinimo;
• Techninis projektas kartu su techninio projekto ekspertize turi būti pateiktas po paraiškos pateikimo arba su mokėjimo prašymu, bet ne vėliau.

Pareiškėjo įsipareigojimai:

• Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo valstybės pagalbos skyrimo patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. balandžio 30 d.
• Įgyvendinęs projektą iki jo kontrolės laikotarpio pabaigos pareiškėjas turi užtikrinti investicijas, veiklos priežiūrą ir tęstinumą, t. y. nekeisti nuosavybės pobūdžio, nekeisti projekto tikslų ir veiklos pobūdžio – nesausinti atkurtos pelkės ar kitaip keisti jos hidrologinio režimo. Taip pat pareiškėjas, jei iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos įvykta įvykis ir sugadinamos ar sunaikinamos paramos lėšomis įsigytos pelkės atkūrimo priemonės, savo lėšomis turi atkurti jas ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne prastesnių techninių parametrų. Daugiau įsipareigojimų nurodyta kvietime teikti paraiškas.
• Projekto kontrolės laikotarpis trunka 5 metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Tikrinama, kaip paramos gavėjas užtikrina investicijų, veiklos tęstinumą ir laikosi projekte numatytų įsipareigojimų.