Paukščių gripo protrūkių Europoje mažėja, bet virusas išlieka tarp laukinių paukščių

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru paskelbė naujausią ataskaitą apie labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) situaciją Europoje. Nors protrūkių tarp naminių paukščių ir žinduolių mažėja, tačiau tarp laukinių paukščių virusas tebėra aptinkamas, todėl rizika ūkiams išlieka.

Protrūkių dinamika

2025 m. vasaros laikotarpiu (nuo birželio 7 d. iki rugsėjo 5 d.) Europoje nustatyti 183 LPPG A(H5) viruso atvejai, iš kurių 156 laukiniams ir 27 naminiams paukščiams (20 komercinių ūkių ir 7 nelaisvėje laikomuose).

Visų 2024–2025 m. epidemiologinių metų duomenys rodo ženklų protrūkių mažėjimą – užregistruotas 2 221 atvejis, kai 2022–2023 m. sezonu jų buvo 5 519, o 2023–2024 m. – 1 178.

Komerciniuose paukščių ūkiuose situacija yra gerėjanti: 20 protrūkių (palyginti su 87 ankstesniame laikotarpyje), sunaikinta 681 tūkst. paukščių – tai 91 % mažiau nei pavasarį. Daugiausia atvejų nustatyta ančių (33 %), vištų (15 %), žąsų (12 %) ir kalakutų (12 %) laikymo vietose.

„Nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje protrūkių neturėjome, tačiau stebime, kad virusas suaktyvėja rudens–žiemos laikotarpiu. Ir būtent šių metų spalio 14 d. fiksavome protrūkį kalakutų ūkyje Kretingos rajone. Ilgametė stebėsena patvirtina, kad vasarą virusas tampa nebe toks aktyvus dėl šilumos ir saulės spindulių. Vis dėlto drėgmė ir vėsuma paukščių gripo virusui yra palankiausia plisti, todėl jau įprasta, kad protrūkius ūkiuose fiksuojame šaltuoju metų laiku. Būtent rudenį, migruojant laukiniams paukščiams, raginame ūkininkus imtis ypatingos atsargos priemonių ir ypač griežtai laikytis biosaugos reikalavimų – nors to pamiršti negalima visą laiką,“ – kalbėjo VMVT Priežiūros departamento vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja Vilija Grigaliūnienė.

Geografinis pasiskirstymas

Nagrinėjamu vasaros laikotarpiu virusas aptiktas 15 Europos šalių: daugiausia Jungtinėje Karalystėje (60 protrūkių), Ispanijoje (29), Norvegijoje (26), Nyderlanduose (16) ir Portugalijoje (15). Daugiau nei 75 % laukinių paukščių atvejų sudaro kolonijiniu būdu perintys jūriniai paukščiai, ypač sidabriniai ir geltonkojai kirai. Tačiau infekcijų tarp vandens paukščių skaičius sumažėjo 30–40 %.

Virusas išliko aktyvus Atlanto pakrantėse, o didžiausi židiniai fiksuoti Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Virusas tarp žinduolių

Ataskaitiniu laikotarpiu LPPG virusas aptiktas keturioms arktinėms lapėms Norvegijoje (A(H5N5) potipis). Tai vieninteliai žinduolių atvejai Europoje. Viruso sekų analizė parodė genetines ypatybes, galinčias didinti viruso replikacijos efektyvumą žinduolių organizme, tačiau perdavimo tarp žinduolių ar nuo žinduolio žmogui atvejų nenustatyta.

EFSA rekomenduoja:

• stiprinti laukinių paukščių stebėseną,
• tęsti virusų genetinę analizę,
• stiprinti paukščių ūkių biosaugos priemones,
• skatinti „Vienos sveikatos“ (One Health) principu grįstą institucijų bendradarbiavimą.
   

Nors paukščių gripo rizika mažėja, tačiau viruso cirkuliavimas tarp laukinių paukščių tebėra svarbus veiksnys, galintis neigiamai paveikti naminių paukščių ūkius. Pagrindinės priemonės siekiant apsaugoti gyvūnų ir visuomenės sveikatą – tai nuosekli stebėsena, greitas reagavimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.