Aštriašnipiai eršketai grąžinami į Lietuvos upes

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistai yra vieni aktyviausių aštriašnipių eršketų (lot. Acipenser oxyrinchus) augintojų ir populiacijos atkūrėjų Europoje. Tarnyba jau daugiau kaip dešimtmetį nuosekliai įgyvendina šios anadrominės, išnykusios ir saugomos rūšies atkūrimo programą, siekdama sugrąžinti ją į Baltijos jūrą ir Lietuvos upes. 

Per 2011–2025 m. laikotarpį į Neries ir Šventosios upes išleista apie pusę milijono paaugintų eršketų jauniklių, užaugintų Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.). Pagal įveisiamų eršketų kiekius Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių, lenkdama Latviją ir Estiją. 

Tobulinamos auginimo sąlygos ir diegiamos naujos technologijos 

Siekdama dar efektyviau atkurti šią karališką žuvų rūšį, Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne 2023 m. įrengta moderni eršketų reproduktorių laikymo bazė ir pradėta formuoti motininė banda. Didžiausi reproduktoriai čia jau sveria apie 50 kg, o pirmųjų ikrų tikimasi po 2–4 metų. 

Natūralioje gamtoje eršketai lytiškai subręsta tik sulaukę 20 ir daugiau metų, todėl toks dirbtinio veisimo centras, tikimasi, ženkliai prisidės prie rūšies atkūrimo. 

Šiemet Žuvininkystės tarnyba pradėjo įgyvendinti projektą „Uždarųjų recirkuliacinių sistemų įrengimas, siekiant atkurti aštriašnipių eršketų išteklius“. Jo metu Rusnėje bus įrengtos modernios, aplinkai draugiškos žuvų auginimo sistemos, užtikrinančios geresnes sąlygas veisimui ir jauniklių paauginimui. 

Tarptautinis bendradarbiavimas ir atkūrimo rezultatai 

Lietuva dalyvauja tarptautinėje aštriašnipių eršketų atkūrimo programoje, kurią inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos institutas Berlyne. Vėliau prie šio projekto prisijungė Lenkijos, Latvijos ir Estijos mokslininkai. 

Bendromis Baltijos regiono šalių pastangomis iki šiol į upes išleista daugiau kaip 3 mln. aštriašnipių eršketų individų. Lietuvoje nuo 2011 m. į upes įžuvinta daugiau nei 499 tūkst. žuvų, o kasmet į vandenis paleidžiama dar 30–70 tūkst. jauniklių. 

Remiantis mokslininkų prognozėmis, pirmieji subrendę eršketai turėtų sugrįžti į Lietuvos upes per artimiausius kelerius metus – praėjus maždaug 14–18 metų nuo atkūrimo programos pradžios. 

Ilgaamžiai „upės milžinai“ 

Aštriašnipių eršketų gyvenimo trukmė gali siekti daugiau nei 100 metų, o suaugęs individas užauga iki 4,5 metro ilgio ir gali sverti net 360 kilogramų. Šios žuvys didžiąją gyvenimo dalį praleidžia Baltijos jūroje, o neršti grįžta į savo gimtąją upę. 

Pavasarį, pakilus vandens lygiui, eršketai migruoja prieš srovę net iki 1000 kilometrų, kad galėtų neršti birželį, kai vanduo sušyla iki 14 °C. Po neršto jie grįžta į jūrą, tačiau po kelių metų – vėl atplaukia į tą pačią upę. 

Mokslas, kantrybė ir atsakomybė 

Eršketų auginimas – ilgas ir kruopštus procesas. Žuvininkystės tarnybos specialistai kelis kartus per savaitę rūšiuoja žuvis, atskirdami didesnius individus, kad šie neslopintų mažesniųjų augimo. Jaunikliai šeriami nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, o baseinai – kruopščiai valomi. 

Dalis užaugintų žuvų ženklinamos „Floy_Tag“ žymekliais, kuriuose nurodytas identifikacinis numeris ir kontaktai. Tokiu būdu stebima jų migracija į Baltijos jūrą, o žvejų pranešimai apie sugavimus padeda mokslininkams stebėti rūšies elgseną. 

Lietuvos vandenys tampa namais karališkoms žuvims 

Aštriašnipių eršketų atkūrimo darbai Lietuvoje vykdomi Neries, Šventosios ir Nemuno upėse, kurios yra tinkamos šių žuvų migracijai, nerštui ir jauniklių buveinėms. 

Tarnyba, bendradarbiaudama su mokslininkais ir tarptautiniais partneriais, tęsia sistemingą darbą, kad po daugelio metų šios karališkos žuvys vėl taptų natūraliu Lietuvos upių simboliu. 

Nuo 2011 m. į Lietuvos upes įžuvinta 499,2 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų: 

2011 m. – 4,67 tūkst. vnt. 

2012 m. – 7,341 tūkst. vnt. 

2013 m. – 8,245 tūkst. vnt. 

2014 m. – 20,667 tūkst. vnt. 

2015 m. – 36,378 tūkst. vnt. 

2016 m. – 30,9 tūkst. vnt. 

2017 m. – 8,2 tūkst. vnt. 

2018 m. – 44,75 tūkst. vnt. 

2019 m. – 36,1 tūkst. vnt. 

2020 m. – 46,5 tūkst. vnt. 

2021 m. – 21,53 tūkst. vnt. 

2022 m. – 31,00 tūkst. vnt. 

2023 m. – 70,00 tūkst. vnt. 

2024 m. – 71,00 tūkst. vnt. 

2025 m. – 61,9 tūkst. vnt.