Medžioklės įstatymo pinklėse: kas gins ūkininkų interesus?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Medžioklės įstatymo pakeitimas įžiebė karštas diskusijas tarp ūkininkų, politikų ir medžiotojų. Pagal naująją tvarką, žemės valdytojams nebebus kompensuojami laukinių gyvūnų padaryti nuostoliai, jei žala neviršys 5 proc. pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto. Kitaip tariant, jei ūkininkas turi 100 hektarų ir 5 ha iš jų bus suniokoti žvėrių, jis nebegalės tikėtis jokios kompensacijos.

Tyliai prakištas įstatymo papildymas

Seimo narys Bronis Ropė pasakoja, kad ginčus sukėlęs įstatymo pakeitimas atsirado paskutinę pavasario sesijos minutę – be diskusijų ir platesnių svarstymų.

„Pasiūlymas buvo pridėtas tyliai, prieš balsavimą. Tik po to ūkininkai pastebėjo, kad nuo kitų metų žala bus atlyginama tik tada, kai ji viršys 5 proc. sklypo ploto. Tai nelogiška – kodėl dabar atlyginama, o po naujų metų jau ne?“, – pažymi B. Ropė, kuris tikina ir pats patekęs į kolegų pinkles bei balsavęs už šį įstatymo pakeitimą.

Jam antrina ir kitas Seimo narys – Valius Ąžuolas. „Tai tipinis pavyzdys, kai pavasario sesijos pabaigoje, skubos tvarka, kažkas tyliai įkiša pataisą. Matyt, Seime yra medžiotojų partija“, – ironizuoja politikas ir priduria, kad patvirtintos Medžioklės įstatymo pataisos yra biurokratinis nesusipratimas.

Žvėrys – valstybės, atsakomybė – medžiotojų?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininkas Virginijus Kantauskas, paklaustas, ar Medžioklės įstatymo pataisos yra teisingas kompromisas tarp ūkininkų ir medžiotojų interesų, neatsakė tiesiogiai ir teigė, kad problema slypi ne tiek tarp ūkininkų ir medžiotojų, kiek tarp ūkininkų ir valstybės.

„Žvėrys priklauso valstybei, o ne medžiotojams. Jie – valstybės turtas. Medžiotojai tik reguliuoja jų populiaciją pagal nustatytus limitus, bet ne visada gali tai daryti – yra nustatyti medžioklės laikotarpiai“, – aiškina V. Kantauskas. Jo teigimu, neteisinga, kad visa atsakomybė už valstybės turtą – žvėris – perkeliama medžiotojams. „Na, nėra sąžininga, kai žvėrimis visi nori grožėtis, o už žalą turi atlyginti tik medžiotojai iš savo kišenės“, – sako jis.

Pagal pakeistą tvarką, medžiotojai privalės kompensuoti tik tą žalą, kuri viršys 5 proc. ploto, o likusi dalis – iki 5 proc. – pasak LMŽD pirmininko, taps valstybės ir žemės savininkų rūpesčiu.

Suskubo padėtį taisyti

Pasak B. Ropės, iki šiol galiojanti tvarka buvo aiški – jei žvėrių padaryta žala patenka į konkretaus medžiotojų būrelio plotus – atsako jie, o jei žala padaryta valstybinėje teritorijoje – ją kompensuoja valstybė. Tačiau įvedus 5 proc. ribą, dalis žemių valdytojų liks be jokios paramos.

Sulaukęs nusiskundimų, parlamentaras suskubo rengti priimto įstatymo pataisas. B. Ropė patikino, kad reikalingi parašai jau surinkti, pataisos priimtos ir užregistruotos.

„Tikiuosi, kad iki naujų metų įstatymo pataisymas bus priimtas, dabartinė tvarka bus atkurta ir šį klausimą tiesiog pamiršime“, – optimistiškai užbaigia B. Ropė.