Siekiant sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos ir mažinti aukštas energijos kainas, kartu sprendžiant klimato krizės iššūkius, šiandien kaip niekada anksčiau svarbu padidinti biometano – pigiausių ir greičiausiai atsinaujinančių dujų – kiekį Europoje. Apie šių dujų gamybos ir vartojimo Lietuvoje perspektyvas bei aktualijas renginyje diskutavo šalies valstybinių institucijų, ūkininkų, mokslo bei verslo atstovai.

Anot žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, biometanas vienu metu sprendžia kelias problemas ir teikia įvairiapusę naudą. Pirmiausia – tai energija, pakeičianti iškastinį kurą ir prisidedanti prie klimato kaitos švelninimo, antra, tai ir būdas tvarkyti organines atliekas ar panaudoti biomasę, pavyzdžiui, iš pievų.

„Žemės ūkiui tai suteikia ir dar vieną papildomą vertę – šalutinis biometano gamybos produktas yra trąšos. Bet kiek yra galimybių, tiek yra ir iššūkių, tiek kalbant apie biometano gamybą, tiek apie panaudojimą. Bendradarbiavimas – tiek institucijų, tiek verslo, mokslo, tiek ūkininkų atstovų – yra ypač svarbus siekiant gerų rezultatų tokioje kompleksinėje temoje“, - sako žemės ūkio viceministras.

Europos Komisija pernai paskelbė tikslą iki 2030 m. padidinti Europos Sąjungos (ES) metinę tvaraus biometano gamybą ir naudojimą iki 35 mlrd. kubinių metrų. Komisija taip pat paskelbė apie Biometano pramonės partnerystės (BIP) sukūrimą. BIP yra tokia partnerystė, kurioje politikos formuotojai, pramonė ir kitos suinteresuotosios šalys susivienija, siekdamos padėti pasiekti 2030 m. tikslą ir padidinti gamybos ir naudojimo potencialą iki 2050 m.

Renginyje „Biometano gamyba ir vartojimas Lietuvoje – perspektyvos ir aktualijos“ Žemės ūkio ministerijos atstovė pristatė  BIP veiklą, siūlomas paramos galimybes ES, papasakojo, su kokiais iššūkiais susiduriama ir pateikė siūlymus, kaip pagreitinti biometano gamybą visoje ES. 

Energetikos ministerijos atstovas pristatė biometano plėtros tendencijas ES ir Lietuvoje, naujas ir planuojamas investicijas bei kitas šios srities aktualijas. 

Biometanas ne tik prisideda mažinant ŠESD emisijas, bet yra labai svarbus žiedinei ekonomikai. Lietuvoje didelį potencialą turi biometano gamyba iš šiaudų ir žolės, o bendri turimų žaliavų kiekiai leistų pagaminti nuo 4 iki 6 TWh biometano per metus. Tačiau tam, anot Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Dalios Miniataitės, būtina užtikrinti tinkamą žaliavų surinkimą ūkiuose ir sukurti žaliavų tiekimo grandines.

„Svarbu sukurti biomasės surinkimo organizavimo schemas, skatinti ūkininkų bendradarbiavimą, surenkant žaliavas, sudaryti sąlygas steigtis žaliavų ir digestato tiekimo kooperatyvams“, - apie tai, kaip tvariau ir efektyviau naudoti užaugintą biomasę, kalbėjo vyr. patarėja. 

Šiuo metu žemės ūkio ir kitas atliekas į biometaną Lietuvoje perdirba tik viena įmonė „Tube Green“, savo veiklą Pasvalio rajone pradėjusi šį rugsėjį. Bendrovė skelbia, kad per metus pagamins 100 tūkst. MWh biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba visiškai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio.

Po pristatymų vykusioje panelinėje diskusijoje apie biometano gamybos bei naudojimo situaciją ir perspektyvas Lietuvoje renginio dalyviai aptarė didžiausius biometano ekosistemos vystymo iššūkius, atskleidė, kur mato didžiausias galimybes. Taip pat kalbėta apie suinteresuotų šalių bendradarbiavimo bei vietos bendruomenių įtraukimo svarbą toliau vystant biometano gamybą ir naudojimą šalyje bei kitais svarbiais klausimais.

Susitikimo įrašas ir kita medžiaga artimiausiu metu bus įkelta į Lietuvos kaimo tinklo svetainę.